Kodėl jūsų užsienio kalbos mokymasis visada įstringa aklavietėje?

Ar ir jums taip nutinka?

Kai tik pradedate mokytis naujos kalbos, esate kupini entuziazmo, kruopščiai mokotės kasdien, mokotės žodžius, žiūrite vaizdo įrašus ir jaučiate, kad progresuojate žaibiškai. Tačiau po kelių mėnesių pradinis entuziazmas išblėsta, ir jūs pastebite, kad įstrigote savotiškoje stagnacijoje – nauji žodžiai pasimiršta išmokę, išmoktos gramatikos taisyklės lieka nenaudojamos, o norėdami prabilti, raudonuojate iš gėdos ir negalite ištarti nė vieno rišlaus sakinio.

Kalbos mokymasis iš pradinio saldaus įsimylėjimo etapo virsta vieniša, varginančia kova.

Kur glūdi problema? Ar per mažai stengiatės? O gal neturite kalbos gabumų?

Nei viena, nei kita. Problema ta, kad visą laiką gaminate „vieno žmogaus virtuvėje“.

Jūsų mokymosi aklavietė – lyg virėjo „kūrybinė krizė“

Įsivaizduokite, kad esate virėjas. Iš pradžių, sekdami receptus, išmokote paruošti kiaušinienę su pomidorais ir vištienos sparnelius su kola. Kasdien gaminate šiuos kelis patiekalus ir vis tobuliau.

Tačiau greitai jie jums atsibosta. Jūsų šeimai taip pat. Norite kurti ką nors naujo, bet suprantate, kad jūsų virtuvėje tėra vos keli prieskoniai, o šaldytuve – tik tie patys ingredientai. Kad ir kaip stengtumėtės, galite pagaminti tik „tas pačias senas klasikas“. Tai ir yra jūsų „aklavietė“.

Tada patyręs virtuvės šefas jums sako: „Nebekamuokitės vien virtuvėje, eikite pasižvalgyti į „turgų“.“

Pusiau netikėdami einate. Oho, atsiveria visiškai naujas pasaulis!

Matote niekada nematytus prieskonius, užuodžiate egzotinių vaisių aromatą. Paragaujate prekybininko paduoto meksikietiško čilio, nuotraukų liežuvis aptirpsta, bet tai jums ir atvėrė naujų idėjų skrynią – pasirodo, „aštrumas“ gali turėti tiek daug atspalvių! Girdite, kaip greta stovinčios moterys aptaria, kaip iš keisto šakniavaisio virti sriubą, o pas jūros gėrybių pardavėją teiraujatės, kaip išsirinkti šviežiausią žuvį.

Jums net nereikia daug pirkti. Užtenka tiesiog pasivaikščioti šioje gyvybingoje, informacijos kupinoje aplinkoje, ir grįžus namo, jūsų galva jau pilna naujų receptų ir įkvėpimo.

Taip yra ir su kalbos mokymusi.

Daugumos mūsų mokymasis panašus į virėją, kuris apsiriboja savo virtuve. Mes apsiribojame keliais vadovėliais, keliomis programėlėmis ir dieną po dienos kartojame „senąją programą“: „žodžių mokymąsi, pratimų atlikimą“. Tai, be abejo, svarbu, bet jei apsiribosite tik tuo, greitai pajusite nuobodulį ir vienatvę, o galiausiai prarasite motyvaciją.

Tikrasis proveržis pasiekiamas ne įnirtingiau „gaminant“, o drąsiai išėjus iš „virtuvės“ ir pasivaikščiojus po tą gyvybingą ir įtraukiantį „pasaulinį turgų“, skirtą kalbos besimokantiesiems.

Kaip išeiti iš „virtuvės“ ir rasti savo „pasaulinį turgų“?

Šis „turgus“ – ne konkreti vieta, o atviras požiūris ir metodas. Tai reiškia, kad turite aktyviai laužyti įprastas taisykles ir ieškoti žmonių bei dalykų, kurie, atrodo, yra „nenaudingi“, bet gali įkvėpti.

1. Paragaukite „patiekalų“, kurių nėra jūsų „meniu“

Tarkime, mokotės anglų kalbos ir pamatote pranešimą apie paskaitą tema „Kaip išmokti svahilių kalbą“. Pirmoji jūsų reakcija gali būti: „Ką tai turi bendro su manimi?“

Neskubėkite praleisti. Tai lyg kinų virtuvės šefas ragauja prancūziško padažo. Galbūt iškart neišmoksite gaminti prancūziškų patiekalų, bet galite išmokti visiškai naują prieskonių logiką, ingredientų derinimo būdą, apie kurį niekada negalvojote.

Paklausykite, kaip kiti mokosi visiškai kitokios kalbos sistemos. Kokius keistus atminties metodus jie naudoja? Kaip jie supranta kultūrą, visiškai besiskiriančią nuo jūsų gimtosios kalbos? Ši iš pažiūros „nesusijusi“ informacija gali, lyg žaibas, perskelti jūsų nusistovėjusius mąstymo stereotipus ir leisti jums nauju kampu pažvelgti į kalbą, kurią mokotės.

2. Susiraskite „valgio bičiulius“ ir „virėjus bendražygius“

Valgyti vienam – vieniša, gaminti vienam – nuobodu. Didžiausias kalbos mokymosi priešas – vienatvės jausmas.

Turite susirasti savo „valgio bičiulius“ – žmones, kurie, kaip ir jūs, dega aistra kalboms. Su jais galite dalytis mokymosi džiaugsmais ir nusivylimais, keistis „firminiais receptais“ (mokymosi ištekliais ir patarimais) ir netgi „ragauti“ vieni kitų „kulinarinių įgūdžių“ (praktikuotis kalbos mainų metu).

Kai suprasite, kad visame pasaulyje yra tiek daug žmonių, kurie, kaip ir jūs, eina tuo pačiu keliu, pajusite šiltą bendruomenės jausmą, kurio negali suteikti joks vadovėlis.

Taigi, kur rasti šių „virėjų bendražygių“? Internetinės bendruomenės, kalbos mainų renginiai yra puikūs pasirinkimai. Tačiau tikrasis iššūkis slypi tame, kaip bendrausite, radę „virėją bendražygį“ iš Brazilijos, norintį išmokti kinų kalbą?

Anksčiau tam vienos pusės kalbos lygis turėdavo būti pakankamai geras. Tačiau dabar technologijos suteikė mums trumpesnį kelią. Pavyzdžiui, tokia priemonė kaip Lingogram – tai pokalbių programėlė su integruotu dirbtinio intelekto vertimu, leidžianti bendrauti beveik be jokių kliūčių su bet kuriuo žmogumi bet kuriame pasaulio kampelyje. Tai lyg nešiotumėtės asmeninį vertėją savo „pasauliniame turguje“. Galite susitelkti į minčių ir kultūros mainus, užuot strigę ties gramatika ir žodynu.

3. Drąsiai klauskite „prekybininkų“

Turguje protingiausi žmonės visada yra tie, kurie nuolat klausia. „Savininke, kaip geriau tai paruošti?“ „Kuo skiriasi tai nuo ano?“

Savo mokymosi bendruomenėje taip pat būkite tas, kuris „mėgsta klausti“. Nebijokite, kad jūsų klausimai atrodys kvailai. Su kiekviena aklaviete, su kuria susiduriate, jau susidūrė tūkstančiai žmonių. Kiekvienas jūsų užduotas klausimas ne tik padės išspręsti savo abejones, bet ir gali padėti tiems „stebėtojams“, kurie nedrįso prabilti.

Atminkite, kad kalbos mokymosi „pasauliniame turguje“ gausu entuziastingų „prekybininkų“ (ekspertų ir senbuvių) ir draugiškų „klientų“ (mokymosi partnerių), kurie mielai dalijasi savo žiniomis. Vienintelis dalykas, kurį jums reikia padaryti, yra prabilti.

Taigi, jei jaučiate, kad jūsų kalbos mokymasis sustojo, nustokite versti save „dar atkakliau mokytis žodžius“.

Pabandykite padėti į šalį „mentelę“, išeiti iš savo pažįstamos „virtuvės“ ir susirasti savo „pasaulinį turgų“.

Eikite paragauti „patiekalo“, apie kurį niekada negalvojote, susipažinkite su „virėju bendražygiu“, kuris gali keistis „receptais“, ir drąsiai užduokite klausimus, kurie kirba jūsų širdyje.

Pamatysite, kad tikrasis augimas dažnai įvyksta tą akimirką, kai sulaužote rutiną ir priimate nežinomybę.