Nustokite kalti mintinai! Su šiuo „šeimos“ mąstymu lengvai išmoksite bet kurią užsienio kalbą

Ar kada nors jautėte tai: pasiryžote išmokti naują užsienio kalbą, o paskui pasinėrėte į žodžių jūrą, jausdamiesi tarsi atmintinai mokytumėtės be jokios tvarkos sudarytą telefono knygą? Kiekvienas žodis atrodė kaip vienišas nepažįstamasis, kurio niekaip negalėjote prisiminti.

Tai visiškai normalu. Daugelis iš mūsų esame klaidingai supratę „mokymosi“ esmę, manydami, kad kalbos mokymasis – tai sunki atminties kova.

Bet ką darytumėte, jei pasakyčiau, kad tos, atrodo, nesusijusios kalbos iš tiesų yra „giminės“?

Įsivaizduokite kalbą kaip didžiulę šeimą

Įsivaizduokite, kad dalyvaujate dideliame giminės susitikime. Daugelio atvykusių giminaičių nepažįstate: yra pusbrolis iš šiaurės, tolima pusseserė iš pietų. Iš pradžių visi jie – nepažįstami veidai.

Bet bekalbant, netikėtai pastebite, kad to aukštojo pusbrolio juokas – lygiai toks pat kaip jūsų tėvo. O pusseserės pasakojimo maniera – tiesiog jūsų tetos kopija. Jūs netgi sužinote, kad visi mėgstate tos pačios rūšies maistą.

Staiga jie nebeatrodo nepažįstami. Jūs pamatote „šeimos genus“ – tuos bendrus bruožus, paslėptus po skirtinga išvaizda.

Taip pat ir su kalbų mokymusi.

Daugelis Europos ir net Azijos kalbų yra kilusios iš to paties „kalbos protėvio“, kurį vadiname „indoeuropiečių prokalbe“. Tarsi didelės šeimos protėvis, kurio palikuonys tūkstančius metų plito ir persikėlė į įvairias pasaulio vietas.

Ilgainiui Prancūzijoje gyvenantys palikuonys pradėjo kalbėti prancūziškai, Vokietijoje – vokiškai, tolimojoje Irane – persiškai, o Indijoje – hindi. Jų kalbos skamba visiškai skirtingai, tačiau atidžiai įsižiūrėję rasite tas „šeimos genus“, perduodamus iš kartos į kartą.

Tapkite „kalbos detektyvu“, o ne „atminties mašina“

Kai tik perpratote šią „šeimos“ idėją, mokymasis iš sunkaus darbo virsta įdomiu detektyviniu žaidimu. Jūsų užduotis nebėra kalimas mintinai, o užuominų ieškojimas.

Pažvelkime į šiuos „šeimos bruožus“:

• „Tėvų“ kartos paslaptys:

  • Anglų: father
  • Vokiečių: Vater
  • Lotynų: pater Matote, f-v-p – šie garsai stebėtinai panašūs žodyje „tėvas“. Jie tarsi ta pati apgama ant šeimos narių nosies.

• „Nakties“ kodas:

  • Anglų: night
  • Vokiečių: Nacht
  • Ispanų: noche
  • Prancūzų: nuit Matote? N ir t/ch derinys – tarsi šios šeimos unikalus akcentas.

• „Vieno“ paveldas:

  • Anglų: one
  • Ispanų: uno
  • Prancūzų: un
  • Vokiečių: ein Visi jie turi panašius balsius ir nosinius garsus.

Pradėję žvelgti į žodžius tokiu būdu, suprasite, kad mokotės ne 100 atskirų žodžių, o 10 „dialektinių“ vieno žodžio variantų. Tarp jų yra dėsningumų ir ryšių, o atminties našta akimirksniu sumažėja.

Kodėl kai kurios kalbos atrodo „ateiviškos“?

Žinoma, sutiksite ir „išskirtinių“ giminaičių. Pavyzdžiui, entuziastingai bandydami šiuo metodu mokytis suomių ar vengrų kalbų, suprasite, kad jis visiškai neveiksmingas.

Kodėl? Todėl, kad jos tiesiog nepriklauso šiai šeimai!

Suomių ir vengrų kalbos priklauso kitai, visiškai skirtingai „Uralo kalbų“ šeimai. Tai paaiškina, kodėl jos mums atrodo tokios „svetimos“ ir „sudėtingos“. Ne todėl, kad jos pačios būtų sudėtingos, o tiesiog todėl, kad jų „genai“ visiškai skiriasi nuo mums pažįstamų kalbų.

Matote, supratę kalbų šeimas, ne tik rasite mokymosi nuorodas, bet ir suvoksite, kur slypi tikrieji mokymosi sunkumai. Jūs nebesijausite nusivylę, kad „negalite išmokti“, o staiga suprasite: „O, pasirodo, mes ne iš tos pačios šeimos!“

Nuo šiandien keiskite mokymosi būdą

Taigi, kitą kartą atvertę užsienio kalbos knygą, nebevertinkite to kaip užduoties.

Verčiau žiūrėkite į ją kaip į šeimos lobio žemėlapį.

• Ieškokite ryšių: Kai pamatote naują žodį, neskubėkite jo kalti atmintinai. Paklauskite savęs: ar jis skamba panašiai kaip koks nors man pažįstamas žodis? Ar jo rašyba turi kokių nors pažįstamų dėsningumų?
• Priimkite skirtumus: Kai susiduriate su visiškai nepažįstama kalba, vertinkite jos unikalumą. Jūs jau žinote, kad ji kilusi iš kitos tolimos ir žavingos šeimos.
• Drąsiai bendraukite: Kalba galiausiai skirta bendravimui. Net jei žinote tik kelis „šeimos žodžius“, drąsiai juos vartokite.

Žinoma, tyrinėjant šią didžiulę kalbų šeimą, mums visada prireiks gero pagalbininko. Ypač kai norite bendrauti su draugais iš skirtingų „kalbų šeimų“, geras vertimo įrankis yra tarsi išmintingas, visada pasiruošęs padėti gidas.

Štai kodėl rekomenduojame Lingogram. Tai ne tik pokalbių programėlė; integruotas AI vertimas leidžia jums sklandžiai bendrauti su bet kuriuo žmogumi bet kuriame pasaulio kampelyje. Nesvarbu, ar pašnekovas yra jūsų „artimas giminaitis“ (pvz., kalba ispaniškai), ar kilęs iš kitos „šeimos“ (pvz., kalba suomiškai), galite lengvai pradėti pokalbį ir paversti kalbos barjerus kultūros tiltais.

Tikrasis kalbos mokymosi malonumas slypi ne tame, kiek žodžių atsimenate, o tame, kad atrandate nuostabius ryšius, paslėptus už šio pasaulio.

Tai leidžia suprasti, kad mes, žmonės, nors ir kalbame skirtingomis kalbomis, turime skirtingą odos spalvą, tačiau, atsekus kilmę, galbūt visi kadaise gyvenome po tuo pačiu stogu ir dalijomės ta pačia istorija.