Kodėl kalbėtis su japonais taip vargina? Nustokite kalti viską atmintinai – „santykių žemėlapis“ leis jums viską akimirksniu suprasti

Ar kada nors esate jautęsi taip?

Bendraujant su naujai sutiktais žmonėmis, ypač su kolegomis ar klientais iš skirtingų kultūrų, visada jaučiatės apdairiai, tarsi eitumėte plonu ledu. Baiminatės pasakyti ką nors ne taip, kad akimirksniu taptų nepatogu, ir mintyse meldžiatės: „Dieve, ar aš ką tik pasakiau ne per daug laisvai?“

Ypač mokantis japonų kalbos, susidūrus su sudėtingais „mandagumo posakiais“ (Keigo), daugelis tiesiog pasiduoda. Juk visi reiškia „sakyti“, tai kodėl yra tiek daug variantų, tokių kaip 「言う」, 「言います」, 「申す」, 「おっしゃる」?

Jei ir jūs susiduriate su ta pačia dilema, noriu pasakyti: problema ne ta, kad jūsų kalbos įgūdžiai prasti, ir ne ta, kad jūsų atmintis silpna.

Problema ta, kad esame įpratę kalbą vertinti kaip „vertimo užduotį“, tačiau ignoruojame nematomą „socialinį žemėlapį“, slypintį už bendravimo.

Bendravimas nėra vertimas, o pozicionavimas

Įsivaizduokite, kad naudojatės „žmogaus santykių GPS“. Kiekvieną kartą bendraudami su kuo nors, pirmiausia turite nustatyti dvi koordinates:

Vertikalioji koordinatė: Galios atstumas (Ar jūs aukščiau, ar aš?)
Horizontalioji koordinatė: Psichologinis atstumas (Ar mes „savi“, ar „svetimi“?)

„Galios atstumas“ reiškia socialinę padėtį, amžių ar hierarchinius santykius darbo vietoje. Jūsų bosas, klientai, vyresnio amžiaus žmonės yra „aukščiau“ jūsų; jūsų draugai, to paties lygio kolegos yra tame pačiame lygyje.

„Psichologinis atstumas“ reiškia santykių artumą ar tolumą. Šeimos nariai, geriausi draugai yra jūsų „savi“ (japoniškai – uchi); tarp jūsų beveik nėra paslapčių, o bendravimo būdas yra spontaniškas ir laisvas. Tuo tarpu parduotuvės darbuotojai, pirmą kartą sutikti klientai yra „svetimi“ (japoniškai – soto); jūsų bendravimas vyksta pagal nusistovėjusius „socialinius scenarijus“.

Šis žemėlapis nulemia, kokį „bendravimo maršrutą“ turėtumėte pasirinkti.

Kalba yra jūsų pasirinktas kelias

Dabar grįžkime prie tų galvos skausmą keliančių japoniškų žodžių:

Kalbėdami su geriausiu draugu, žemėlapyje esate tame pačiame lygyje, o psichologinis atstumas yra nulis. Tokiu atveju renkatės „kasdienį takelį“ ir tiesiog vartojate atsainiausią 言う (iu).
Kalbėdami su nepažįstamaisiais ar nelabai pažįstamais kolegomis, jūsų statusas lygus, tačiau yra tam tikras psichologinis atstumas. Tokiu atveju turite pasukti į „mandagumo greitkelį“, ir tik tuomet tinkama vartoti 言います (iimasu).
Pristatydami ataskaitą savo dideliam viršininkui ar svarbiam klientui, jie yra „aukščiau“ jūsų ir priklauso „svetimiesiems“. Tuo metu jums reikia pereiti į „nuolankumo režimą“, kad pristatytumėte savo veiksmus, vartodami 申す (mousu) nusižeminti.
Tuo pačiu metu, minint šio viršininko ar kliento veiksmus, vėlgi reikia įjungti „pagarbos režimą“, vartojant おっしゃる (ossharu) pakelti pašnekovą.

Matote, kai suprasite šį „žemėlapį“, kalba nebebus taisyklė, kurią reikia kalti atmintinai, o natūralus pasirinkimas, pagrįstas santykių pozicionavimu. Jūs ne „mokotės žodžius“, o „renkatės kelią“.

Tai ne tik japonų kalbos logika, tai iš esmės tinka bet kuriai kultūrai. Pagalvokite, jūs juk nekalbėtumėte su pašnekovu tokia pat juokaujančia maniera kaip su draugu, ir nenaudotumėte mandagių frazių, skirtų klientams, bendraudami su tėvais. Nes tą akimirką, kai praveriate burną, jūs jau mintyse tyliai atlikote pozicionavimą.

Nebijokite pasukti neteisingu keliu, pirmiausia pabandykite pažvelgti į žemėlapį

Taigi, norint iš tiesų įvaldyti kalbą ir užmegzti gilius ryšius su žmonėmis, svarbiausia ne iškalti visą gramatiką, o ugdyti „žemėlapio suvokimą“.

Kitą kartą, kai jausitės įsitempę ar nežinosite, kaip pradėti, neskubėkite ieškoti „kaip tai pasakyti angliškai/japoniškai“.

Pirmiausia, mintyse užduokite sau kelis klausimus:

Koks yra galios atstumas tarp manęs ir šio žmogaus?
Koks dabar mūsų psichologinis atstumas? Ar esame „savi“ ar „svetimi“?

Kai galėsite aiškiai atsakyti į šiuos du klausimus, atsakymas, kokį toną ir kokį žodyną naudoti, dažnai atsiras savaime. Tai veiksmingiau už bet kurią gramatikos knygą.

Žinoma, tyrinėjant nežinomą kultūros „žemėlapį“, pasiklysti yra neišvengiama. Tokiu atveju, turint išmanųjį vadovą, viskas taptų daug lengviau. Pavyzdžiui, tokia priemonė kaip Intent – pokalbių programa su integruotu dirbtinio intelekto vertimu. Kai peržengiate kultūrines ir kalbines spragas ir nesate tikri, ar jūsų žodžiai yra tinkami, ji gali padėti tiksliai perteikti jūsų geranoriškumą ir pagarbą, leisdama jums drąsiau užmegzti ryšius su žmonėmis visame pasaulyje, o ne užgniaužti pokalbį.

Atminkite, kad galutinis kalbos tikslas yra ne tobulumas, o ryšys.

Kitą kartą, prieš pradėdami kalbėti, negalvokite tik apie tai, ką pasakysite, pirmiausia pažiūrėkite, kur jūs abu stovite žemėlapyje.

Tai yra tikroji bendravimo paslaptis.