Kodėl japonai naudoja mūsų pamirštą „tinginių“ hieroglifą?
Ar kada nors žiūrėdami japonų dramas ar mangas, esate matę šį keistą simbolį: „々“?
Jis dažnai pasirodo tokiuose žodžiuose kaip „人々“ arba „時々“. Pirmą kartą jį pamatę, galite šiek tiek susipainioti: ar tai rašybos klaida, ar koks nors naujas interneto simbolis?
Tiesą sakant, tai yra „tinginių įrankis“, kurio funkcija yra maždaug lygi mūsų „+1“ (kai rašome žinutes pokalbiuose) arba matematikos kvadrato simboliui (²).
Vienas „kopijuoti-įklijuoti“ spartusis klavišas
Šio simbolio „々“ reikšmė yra labai paprasta: pakartoti prieš tai buvusį hieroglifą.
- 人々 (hito-bito) = 人人, reiškiantis „žmonės“
- 時々 (toki-doki) = 時時, reiškiantis „dažnai, kartais“
- 日々 (hibi) = 日日, reiškiantis „kiekvieną dieną“
Matote, tai tiesiog į kalbą integruotas „kopijuoti-įklijuoti“ spartusis klavišas. Argi ne protinga?
Dar įdomiau, kad japonai jam davė ypač mielą slapyvardį, pavadinimą „ノマ“ (noma).
Atidžiau pažvelgę į simbolį „々“, ar nematote, kad jis atrodo lyg sudarytas iš katakanos simbolių „ノ“ ir „マ“? Šis slapyvardis tiesiog negali būti vaizdingesnis.
Labiausiai pažįstamas, tačiau svetimas „hieroglifas“
Tačiau labiausiai stebina tai, kad šis simbolis, kupinas „japoniškų bruožų“, iš tiesų yra grynas „pagaminta Kinijoje“ produktas, turintis ilgą istoriją.
Jis kilęs iš hieroglifų kursyvo rašto, o jo originalas yra hieroglifas „仝“ (skaitomas tóng), reškiantis „tas pats“. Senovės kaligrafai, siekdami rašyti greičiau, hieroglifą „仝“ kursyvu parašė kaip „々“.
Jau prieš 3000 metų, Šang dinastijos bronzos dirbiniuose, jau buvo aptinkamas toks naudojimas. Pavyzdžiui, užrašuose su fraze „子子孙孙“ (reiškiančia „palikuonys per kartas“), antrasis „子“ ir „孙“ buvo užrašyti dubliavimo simboliu.
Tiksliai taip, šis simbolis, kurį manėme esant japonų išradimu, iš tikrųjų yra mūsų protėvių išminties vaisius. Tiesiog vėlesnėje evoliucijoje, šiuolaikinė kinų kalba įprato tiesiogiai kartoti hieroglifus (pvz., „人人“, „常常“), o japonų kalba išsaugojo šį efektyvų „tinginių simbolį“, ir jis tapo oficialia jos dalimi.
Tai jaučiasi taip, lyg jūs atrastumėte, kad jūsų kaimyno šimtmečius naudotas šeimos receptas, iš tiesų buvo išrastas jūsų proprosenelio.
Kalba – tai lobių skrynia, pilna „velykinių kiaušinių“
Kitą kartą pamatę „々“, žinosite, kad tai ne koks keistas simbolis, o „gyvoji fosilija“, keliavusi tūkstančius metų, jungdama Kinijos ir Japonijos kultūras.
Japonų kalbos įvesties metode (IME) jį lengvai rasite tiesiog įvedę onaji (同じ) arba dou (同).
Kalbų pasaulis yra toks stebuklingas, kupinas tokių netikėtų „velykinių kiaušinių“. Už kiekvieno simbolio gali slypėti užmiršta istorija, jungianti skirtingas kultūras. Išmokti naują kalbą reiškia ne tik įsiminti žodžius ir gramatiką, bet ir atverti duris į nežinomas istorijas.
Jei ir jus žavi šios tarpkultūrinės istorijos ir trokštate bendrauti be kliūčių su žmonėmis visame pasaulyje, tuomet tokia priemonė kaip Lingogram galėtų jums padėti. Integruota dirbtinio intelekto (DI) vertimo funkcija leidžia jums kalbėtis su bet kuo gimtąja kalba, tarsi būtumėte seni draugai, pažįstami daug metų, ir lengvai atrasti daugiau kultūrinių paslapčių.