Norite iš tiesų suprasti šalį? Pamirškite sausą teoriją – išmokite jos „slaptuosius kodus“

Žiūrėdami britų ir amerikiečių serialus, visuomet įsivaizduojame Kalėdas kaip eglutę, papuoštą girliandomis, kalnus dovanų ir romantišką sniego peizažą. Tačiau jei iš tiesų pasikalbėtumėte su britu, pastebėtumėte, kad jų Kalėdos kupinos „keistų“ tradicijų, kurios privers susimąstyti.

Pavyzdžiui, kodėl jie valgo daržovę, kuri jiems patiems nepatinka? Ir kodėl prie pietų stalo sėdi su pigiomis popierinėmis karūnomis?

Šie, atrodo, „absurdiški“ įpročiai, iš tiesų yra tarsi bendruomenės „slaptieji kodai“ arba „atpažinimo gestai“.

Įsivaizduokite slaptosios draugijos narius, kurie susitikę atlieka sudėtingą ir unikalų gestų rinkinį – pirmiausia kumščio smūgis, tada pirštų susikabinimas, o galiausiai – spragtelėjimas pirštais. Pašaliniam žmogui šie veiksmai atrodytų beprasmiai, gal net kvaili. Tačiau „saviškiams“ kiekvienas judesys sako: „Mes esame vieni kitiems savi“, akimirksniu sutrumpindamas atstumą tarp jų.

Taip yra ir su šalies kultūra. Autentiškiausios, svarbiausios dalys dažnai nėra didingi statiniai, aprašyti kelionių giduose, bet slepiasi tuose keistokuose „slaptuosiuose koduose“, kurie perduodami iš kartos į kartą.

Šiandien iššifruosime tris britų Kalėdų „slaptuosius kodus“.

Kodas vienas: Briuselio kopūstai – nors ir nemėgstami, bet vis tiek valgomi

Britų kalėdinių pietų žvaigždė paprastai yra keptas kalakutas. Tačiau lėkštėje visuomet atsiranda ir stebuklingas Briuselio kopūstas.

Įdomu tai, kad dauguma britų, nuo vaikų iki suaugusiųjų, atvirai teigia „nekenčiantys“ šios daržovės. Jos skonis kartokas, o tekstūra keista. Tačiau metai iš metų ji visuomet atsiduria ant Kalėdų stalo, tarsi privaloma dalis.

Tai panašu į tą „slaptojo gesto“ kumščio smūgį – privalomas, tylus, bet akivaizdus ritualas. Visi, skųsdamiesi „o dieve, vėl jie“, vis tiek įsideda juos į burną. Ši kolektyvinė „savęs pašaipa“ ir „pakantumas“ tampa savotiška unikalia pramoga ir bendra atmintimi. Tai primena visiems: taip, tai mūsų Kalėdos – keistos, bet jaukios.

Kodas antras: Kalėdų „krekeriai“, sukuriantys „pigų džiaugsmą“

Ant Kalėdų stalo dar vienas privalomas atributas – Kalėdų „krekeris“ (Christmas Cracker). Tai popierinis vamzdelis, kurį du žmonės tempia vienas į kitą, ir su garsiu „pokšt“ jis atsiskiria.

Viduje rasti daiktai dažnai privers jus nusišypsoti ar net prajuokins savo keistumu: plona popierinė karūna, pigus plastikinis žaisliukas ir juokelio lapelis.

Materialine prasme šie daiktai neturi jokios vertės. Tačiau jų reikšmė slypi pačiame tempimo veiksme. Turite bendradarbiauti su priešais ar šalia sėdinčiu žmogumi, kad jį atidarytumėte. Tą akimirkos laukimas ir staigmena, o po to – scena, kai visi dėvi kvailas popierines karūnas ir skaito vieni kitiems juokelius, yra esmė.

Tai panašu į „slaptojo gesto“ pirštų susikabinimą – atrodantis vaikiškai, tačiau akimirksniu panaikinantis barjerus ir kuriantis džiaugsmą. Svarbiausia ne tai, ką gaunate, o tai, kad jūs „kartu“ padarėte šią kvailystę.

Kodas trečias: Karalienės „metinis foninis garsas“

Kiekvienų Kalėdų popietę beveik visuose britų namuose per televizorių transliuojama karalienės Kalėdų kalba.

Tiesą sakant, pati kalbos esmė gali būti ne itin jaudinanti. Karalienė apibendrina praėjusius metus ir žvelgia į ateitį. Daugelis žmonių netgi nežiūri jos įdėmiai, o tiesiog laiko ją „fonine muzika“ po Kalėdų pietų.

Tačiau būtent šis „foninis garsas“ sujungia visą šalį. Tuo metu, kad ir ką darytų žmonės – ar tvarkytų indus, ar snaustų ant sofos – jie žino, kad tūkstančiai jų tautiečių dalijasi tuo pačiu balsu, ta pačia akimirka.

Tai tarsi paskutinis „slaptojo gesto“ spragtelėjimas pirštais – užbaigiamasis signalas, patvirtinantis visų priklausomybės jausmą. Tai tylus, bet galingas ritualas, primenantis visiems apie bendrą tapatybę.

Taigi, pastebėsite, kad tikrasis kultūros supratimas niekada neateina vien iš istorijos memorizavimo ar žymiausių vietų įsiminimo.

Svarbiausia – ar gebate perskaityti tuos „slaptuosius kodus“, pasislėpusius kasdieniame gyvenime.

Šių kodų nerasite vadovėliuose, jų negalima suprasti tiesiog išvertus. Geriausias būdas juos išmokti – užmegzti nuoširdų ir gilų pokalbį su vietiniais gyventojais.

O kas, jei kalba – barjeras? Būtent tai anksčiau buvo didžiausia kliūtis mums suprasti pasaulį.

Laimei, dabar turime tokių įrankių kaip Intent. Šiame pokalbių programėlėje integruotas aukščiausios klasės dirbtinio intelekto vertimas, leidžiantis lengvai bendrauti gimtąja kalba su bet kuriuo žmogumi pasaulyje.

Galite tiesiog paklausti savo draugo brito: „Tiesą sakant, ar jūs iš tikrųjų valgote tuos Briuselio kopūstus?“ Gausite tikrą, gyvą atsakymą, o ne standartinį vadovėlio sakinį.

Per tokius pokalbius pamažu išmoksite įvairių kultūrų „slaptuosius kodus“, iš tiesų įžengsite į jų pasaulį, o ne liksite tik stebėtoju.

Kitą kartą, pamatę bet kokią „keistą“ kultūrinę tradiciją, pabandykite pagalvoti: ar tai gali būti jų „slaptasis kodas“? Ir kokia istorija bei emocinis ryšys slepiasi už jo?

Kai pradėsite taip mąstyti, pasaulis jūsų akyse taps daug tūrio turinčiu ir šiltesniu.

Spustelėkite čia ir pradėkite savo tarpkultūrinio bendravimo kelionę