Nebe „kalkite“ žodynų – kalba skirta „ragauti“

Ar kada nors jautėte kažką panašaus?

Dešimt metų mokėtės anglų kalbos, o pamatę užsienietį vis tiek mokate tik „Hello, how are you?“ Žodynas jau sukiužęs nuo vartymo, o vos nusisukus – viskas pamiršta. Įdėjome tiek daug laiko ir pastangų, tad kodėl kalbos mokymasis dažnai atrodo kaip kramtymas sauso ir kieto duonos kąsnio – nuobodus, beskonis ir dar sukeliantis virškinimo sutrikimų?

Problema galbūt ne ta, kad per mažai stengiamės, o ta, kad nuo pat pradžių pasirinkome neteisingą kryptį.

Jūs „kalate“ receptus ar mokotės „gaminti“?

Įsivaizduokite: užsienio kalbos mokymasis yra tarsi egzotiško patiekalo, kurio niekada neragavote, gaminimas.

Daugelis žmonių užsienio kalbos mokosi taip, tarsi mintinai kalti storą kulinarijos knygą nuo pradžios iki pabaigos. „5 gramai druskos, 10 mililitrų aliejaus, pakepinti 3 minutes…“ Jūs puikiai atsimenate kiekvieną žingsnį ir kiekvieną gramą.

Bet ar tai naudinga?

Jūs esate tik „receptų vykdytojas“. Nežinote, kodėl į šį patiekalą reikia dėti būtent tokių prieskonių, kokia istorija slypi už jo, o juo labiau – nesate patyręs ingredientų tekstūros ir liepsnos temperatūros. Net jei su vargu pagaminsite jį pagal receptą, tas patiekalas bus „be sielos“.

Tai panašu į kalbos mokymąsi, kai tik kalame žodžius ir mokomės gramatikos, bet niekada nesuprantame kultūros, slypinčios už šių žodžių ir frazių, ir niekada nešnekame su tikrais žmonėmis. Išmokstame kalbos „skeletą“, o ne jos gyvą „kūną ir kraują“.

Tikrasis mokymasis yra įeiti į virtuvę ir patiems „ragauti“ bei „gaminti“.

Kaip „ragauti“ kalbą?

Kad kalbos mokymasis taptų gyvas, spalvingas ir kvapnus, turite tapti „gurmanu“, o ne „kaliku“.

Pirmas žingsnis: Pasivaikščiokite po vietinį „turgų“.

Nepakanka vien žiūrėti į receptus – turite pamatyti pačius ingredientus. Atidėkite vadovėlius, paklausykite tos kalbos dainų, pažiūrėkite jų filmus ir serialus, netgi peržiūrėkite jų socialinius tinklus. Sužinokite, iš ko jie juokiasi, kas jiems rūpi ir ką jie kritikuoja. Tai padės jums suprasti, kad už kiekvieno žodžio ir išraiškos slypi unikalus vietinės kultūros „skonis“.

Antras žingsnis: Raskite „kulinarijos bičiulį“.

Tai pats svarbiausias žingsnis. Greičiausias būdas išmokti gaminti – tai dirbti kartu su virtuvės šefu. Tas pats galioja ir kalbos mokymuisi: jums reikia gimtakalbio, realaus „žmogaus“, su kuriuo galėtumėte praktikuotis.

Galite sakyti: „Kur jį rasti? Esu intravertas, bijau pasakyti ką nors neteisingai, o kas, jei bus nepatogu?“

Būtent čia gali padėti technologijos. Pokalbių programėlės, tokios kaip Intent, yra sukurtos būtent šiai problemai spręsti. Joje integruota galinga dirbtinio intelekto vertimo funkcija, leidžianti akimirksniu lengvai bendrauti su gimtakalbiais iš viso pasaulio. Kai „užstringate“, ji padeda jums įveikti nejaukumą ir paverčia potencialiai nutrūkusį pokalbį puikia mokymosi proga. Tai tarsi šalia stovintis draugiškas virtuvės šefas, kuris bet kada gali patarti, pasakyti „druskos per daug“ arba „puikiai iškepė“.

Turėdami tokią priemonę, nebesikankinsite vieni, o turėsite „kalbos partnerį“, prieinamą bet kada ir bet kur.

Spustelėkite čia ir nedelsdami suraskite savo kalbos partnerį

Trečias žingsnis: Drąsiai „patiekite patiekalą“.

Nebijokite klysti. Jūsų pirmasis patiekalas gali būti per sūrus arba pridegti. Tačiau kiekviena nesėkmė padeda jums geriau išmokti kontroliuoti kaitrą ir prieskonius. Lygiai taip pat, kiekvienas neteisingai pasakytas žodis padeda jums patikslinti savo kalbos jausmą.

Atminkite, bendravimo tikslas yra ne „tobulumas“, o „ryšys“. Kai drąsiai pradedate kalbėti, net jei tai tik paprastas pasisveikinimas, jūs jau sėkmingai pavertėte tai, ką išmokote, „patiekalu“, kuriuo galite pasidalyti su kitais.

Kalba niekada nebuvo disciplina, kurią reikia „užkariauti“, o gyvas, skonių kupinas pasaulis, laukiantis, kol į jį įeisite.

Taigi, nuo šiandien atidėkite tą sausą „receptų knygą“.

Raskite pašnekovą, ragaukite, jauskite ir mėgaukitės kalbos teikiama puota. Tas platesnis pasaulis laukia, kol prasidės jūsų šventė.