Manai, kad studijuojant užsienyje didžiausias tavo priešas yra kalba? Klysti.

# Manai, kad studijuojant užsienyje didžiausias tavo priešas yra kalba? Klysti.

Daugelis, svarstydami apie studijas užsienyje, viduje visada girdi balsą, klausiantį: „Ar aš tikrai tam tinka?“

Mes nerimaujame, kad mūsų kalbos žinios nepakankamos, kad esame nepakankamai atviri, bijome, kad būsime lyg persodintas augalas, kuris nudžius svetimoje žemėje. Stovime krante, žvelgiame į tą plačią studijų užsienyje vandenyno platybę, jaučiame ir ilgesį, ir baimę, ir vis nedrįstame įšokti.

O kas, jei pasakyčiau, kad studijų užsienyje sėkmei lemiamas niekada nebuvo tavo anglų kalbos lygis, o kažkas visiškai kitko?

### Studijos užsienyje – kaip plaukimo mokymasis: svarbu ne įgūdžiai, o drąsa įlipti į vandenį

Įsivaizduokite, norite išmokti plaukti jūroje.

Galite išmokti visas plaukimo knygas mintinai, krante tobulai atidirbti laisvojo ir krūtinės stiliaus judesius. Tačiau jei nedrįsite įšokti į vandenį, niekada neišmoksite plaukti.

**Studijos užsienyje yra tas vandenynas, o kalbos žinios – tik jūsų plaukimo įgūdžiai.**

Tikrai „netinkami“ studijuoti užsienyje yra ne tie, kurių „plaukimo įgūdžiai“ nepakankami, o tie, kurie stovi krante ir niekada nenori sušlapti. Jie bijo šalto vandens (kultūrinio šoko), nerimauja, kad jų plaukimo stilius atrodys prastai (bijo pasirodyti kvailai), o gal net iš viso nežino, kodėl jiems reikia lipti į vandenį (neaiškūs tikslai).

Jie lieka patogiame paplūdimyje, stebi, kaip kiti skrodžia bangas, galiausiai nieko neišmoksta ir grįžta namo apsinešę smėliu.

Tikrai grįžtantys su laimikiu yra tie, kurie drąsiai įšoko. Galbūt jie užsprings vandeniu (pasakys ką nors netinkamo), bus apversti bangų (susidurs su sunkumais), tačiau būtent nuolat stengdamiesi jie pajuto vandens plūdrumą, išmoko šokti su bangomis ir galiausiai atrado tą nuostabų, spalvingą naują pasaulį po jūros paviršiumi.

Taigi, problemos esmė pasikeičia. Tai ne „Ar aš pakankamai geras?“, o „Ar aš drįstu įšokti?“

### Kaip iš „kranto stebėtojo“ tapti „drąsiu plaukiku“?

Užuot sudarinėjus daugybę neigiamų etikečių „netinkamas studijoms užsienyje“, verčiau pažvelkime, kaip mąsto drąsus „plaukikas“.

#### 1. Priimkite bangas, o ne skųskitės vandens temperatūra

Kranto žmonės skųstis: „Vanduo per šaltas! Bangos per didelės! Visiškai ne taip, kaip mūsų namų baseine!“ Jie mano, kad užsienio tualetai purvini, maistas neįprastas, o žmonių įpročiai keisti.

Tačiau plaukikai supranta: **tokia yra tikroji vandenyno prigimtis.**

Jie nesitiki, kad vandenynas dėl jų pasikeis, o mokosi prisitaikyti prie jūros ritmo. Jei saugumas prastas, išmoksta apsaugoti save; jei mityba neįprasta, eina į azijietišką prekybos centrą nusipirkti maisto ir gamina patys. Jie žino, kad „būti kaip vietinis“ nėra auka, o pirmoji išlikimo naujoje aplinkoje pamoka. Gerbiantys šio vandenyno taisykles gali juo tikrai mėgautis.

#### 2. Pirmiausia siekite „judėti“, tada – „gracijoziškai“

Daugelis nedrįsta prabilti užsienio kalba, lyg bijodami, kad jų plaukimo stilius bus ne idealus ir juos išjuoks. Mes visada norime laukti, kol gramatika ir tarimas taps tobuli, o rezultatas – visą semestrą klasėje buvome „nematomi žmonės“.

Pažiūrėkite į tuos studentus iš Pietų Amerikos – net jei jų gramatika netvarkinga, jie drąsiai ir garsiai reiškia mintis. Jie yra kaip ką tik į vandenį įbridę žmonės, nesirūpinantys poza, o tiesiog iš visų jėgų irkluoja. Koks rezultatas? Jie progresuoja sparčiausiai.

**Prisiminkite, mokymosi zonoje „daryti klaidas“ nėra gėda, o vienintelis būdas augti.** Jūsų tikslas nėra jau pirmą dieną plaukti olimpiniu aukso medalio lygiu, o pirmiausia pajudėti ir nenugrimzti.

Jei tikrai bijote prabilti, galite pirmiausia susirasti „plaukimo ratą“. Pavyzdžiui, pokalbių programėlė, tokia kaip **[Lingogram](https://intentchat.app/lt-LT)**, su integruotu AI momentiniu vertimu, gali padėti jums įsidrąsinti ir bendrauti su žmonėmis visame pasaulyje. Ji gali padėti jums įveikti bendravimo baimę, o kai įgysite pasitikėjimo, po truputį atsisakykite „plaukimo rato“ ir plaukite toliau patys.

#### 3. Žinokite, į kokį kraštovaizdį norite nuplaukti

Kai kurie studijuoja užsienyje tik todėl, kad „visi taip daro“ arba „nori gerai išmokti anglų kalbą“. Tai lyg žmogus, įšokęs į jūrą, bet nežinantis, kur plaukti. Jis lengvai sukasi vietoje, jaučiasi pasimetęs ir galiausiai išsekęs išropoja atgal į krantą.

Protingas plaukikas prieš įlipdamas į vandenį žino savo tikslą.

„Noriu gerai išmokti anglų kalbą, kad galėčiau skaityti naujausius mokslo straipsnius.“
„Noriu patirti skirtingas kultūras, kad išsilaisvinčiau iš savo mąstymo stereotipų.“
„Noriu gauti šį laipsnį, kad grįžęs į šalį galėčiau dirbti tam tikroje srityje.“

**Aiškus tikslas – tai jūsų švyturys plačiame vandenyne.** Jis suteikia jums motyvacijos atkakliai siekti, kai susiduriate su sunkumais, ir leidžia žinoti, kad kiekvienas jūsų veiksmas veda link to svajonių kraštovaizdžio.

### Jūs esate ne „netinkamas“, jums tiesiog reikia „sprendimo“

Galiausiai, pasaulyje nėra žmonių, kurie būtų gimę „tinkami“ ar „netinkami“ studijoms užsienyje.

Studijos užsienyje nėra kvalifikacinis egzaminas, o kvietimas persikurti save. Didžiausia jų nauda yra suteikti jums galimybę sulaužyti visas neigiamas praeities nuostatas apie save, atrasti stipresnį, lankstesnį save, apie kurį net patys nežinojote.

Taigi, nebeklauskite savęs: „Ar aš tam tinka?“
Paklauskite savęs: „Kuo aš noriu tapti?“

Jei trokštate pokyčių, trokštate pamatyti platesnį pasaulį, tuomet nebedvejokite.

Tas vandenynas jūsų laukia.