Nustokite kaltinti savo amžių – tikrosios priežastys, kodėl nepavyksta išmokti užsienio kalbos, gali jus nustebinti
Ar ir jūs esate atsidusę: „Ak, kad būčiau pradėjęs mokytis anglų kalbos vaikystėje! Dabar, kai esu vyresnis, mano smegenys jau atšipo.“
Tai frazė, kurią girdėjo beveik kiekvienas iš mūsų, o kai kas netgi pats ją ištarė. Matome užsienyje užaugusius vaikus, kurie vos per kelis mėnesius pradeda laisvai kalbėti užsienio kalba, ir darome išvadą: kalbų mokymuisi egzistuoja „aukso amžius“, o praleidus jį, kelio atgal nebėra.
Bet kas, jei pasakyčiau, kad ši mintis gali būti klaidinga nuo pat pradžių iki galo?
Suaugusieji sunkiai mokosi užsienio kalbos, tačiau tikroji problema slypi ne jūsų amžiuje, o tame, kad naudojame neteisingus metodus.
Leiskite paaiškinti paprasta istorija
Įsivaizduokite, kad mokotės gaminti maistą.
Pirmasis žmogus – pavadinkime jį „mokiniu“. Tai vaikas, kuris nori išmokti gaminti, nes yra alkanas. Kiekvieną dieną jis seka paskui mamą, stebi, kaip ji pjausto daržoves, kaip deda druską. Jis pradeda nuo paprasčiausių užduočių – padeda plauti daržoves, paduoda lėkštę. Galbūt jis nežino, kas yra „Maillardo reakcija“, bet žino, kad kepta mėsa skaniausia, kai ji apskrudusi. Jis padarė daug klaidų, pavyzdžiui, sumaišė cukrų su druska, tačiau kaskart suklydęs, jis iškart pajusdavo rezultatą. Jo tikslas aiškus: pagaminti valgį, kuris pripildytų pilvą. Jis naudojasi virtuve, o ne ją tyrinėja.
Antrasis žmogus – pavadinkime jį „teoretiku“. Tai suaugęs žmogus, nusprendęs „sistemingai“ mokytis kulinarijos. Jis nusipirko krūvą storų kulinarijos teorijos knygų, tyrinėja įvairių ingredientų molekulinę struktūrą, mokosi atmintinai tikslias įvairių padažų receptūras. Jis gali papasakoti apie 10 skirtingų pjaustymo būdų, bet niekada nėra tikrai pjaustęs svogūno. Kai jis pagaliau įžengia į virtuvę, jo galva pilna taisyklių ir draudimų, jis bijo netinkamos ugnies, bijo netiksliai įdėti druskos. Todėl jis net paprastą kiaušinienę kepa drebančiomis rankomis.
Ar pastebėjote?
Vaikai mokosi kalbų, lygiai kaip tas „mokinys“. Jie yra aplinkoje, kurioje būtina bendrauti: kad susirastų draugų, gautų žaislų, išreikštų „aš alkanas“, jie priversti kalbėti. Jie nesirūpina, ar gramatika tobula, jiems svarbiausia, ar kitas supranta. Jie mokosi imituodami, bandydami ir klysdami bei gaudami tiesioginį grįžtamąjį ryšį. Kalba jiems yra įrankis, skirtas spręsti problemas.
O dauguma suaugusiųjų mokosi kalbų, tarsi tie „teoretikai“. Mes laikomės storų gramatikos knygų, mokomės atmintinai žodžių sąrašus, kurie niekada nebus panaudoti, ir vargstam sprendžiant, ar po „he“ vartoti „is“, ar „are“. Mes vertiname kalbą kaip sudėtingą discipliną, kurią reikia tyrinėti, o ne kaip įrankį bendravimui. Mes bijome klysti, bijome apsijuokti, o rezultatas – išmokome daugybę taisyklių, bet negalime ištarti nė vieno sakinio.
Jūsų „suaugusiojo smegenys“ iš tiesų yra jūsų supergalia
Mes visada manome, kad vaikų „švarios lentos“ smegenys yra pranašumas, tačiau ignoruojame tikrąjį suaugusiųjų kozirį: kognityvinę gebą ir logiką.
Vaikas galbūt žino, kaip pasakyti „noriu gerti“, bet negalėtų su jumis aptarti filmo giliosios prasmės ar paaiškinti sudėtingo socialinio reiškinio. Jūs, kaip suaugęs žmogus, jau turite didžiulę žinių bazę ir unikalų požiūrį į pasaulį. Tai ne kliūtys mokymuisi, o jūsų brangiausias tramplinas.
Kyla klausimas: kaip aktyvuoti šią supergalią? Atsakymas paprastas:
Nustokite būti „kalbos teoretikais“, pradėkite būti „kalbos naudotojais“.
Kaip iš tikrųjų „išmokti“ kalbą, lygiai kaip „mokinys“?
-
Raskite savo „alkį“: Nesimokykite kalbos vien tam, kad „mokytumėtės kalbų“. Paklauskite savęs, kodėl iš tikrųjų norite mokytis? Ar norite suprasti filmą be subtitrų? Ar norite keliaudami bendrauti su vietiniais? O gal norite pabendrauti su draugais kitame pasaulio krašte? Šis konkretus, stiprus tikslas ir bus visa jūsų motyvacija mokytis toliau.
-
Pradėkite nuo „kiaušinienės kepimo“: Neiššokite iškart į „valstybinės puotos“ lygį. Pamirškite sudėtingus, ilgus sakinius ir filosofines diskusijas. Pradėkite nuo paprasčiausių, praktiškiausių „receptų“: kaip prisistatyti? Kaip užsisakyti kavos? Kaip pakalbėti apie mėgstamą muziką? Pirmiausia įvaldykite tai, kas gali būti iškart panaudota.
-
Paverskite savo gyvenimą „virtuve“: Sukurkite aplinką, kurioje bet kada galėtumėte „imtis darbo“. Paprasčiausias žingsnis – pakeisti telefono sistemos kalbą į tikslinę kalbą. Būsite nustebę, kaip nepastebimai įsiminsite kasdien sutinkamus žodžius. Klausykitės užsienio kalbos dainų, žiūrėkite užsienio kalbos serialus, leiskite kalbos garsams jus supti.
-
Svarbiausia: susiraskite su kuo „gaminti“ kartu: Niekada neišmoksite gaminti kitiems, vien skaitydami receptus. Kalba skirta bendravimui, jos gyvybė slypi sąveikoje. Drąsiai susiraskite kalbėti su gimtakalbiu.
Žinau, šis žingsnis sunkiausias. Baimė suklysti, baimė, kad bus nejauku, baimė, kad kitas neturės kantrybės... Šis jausmas lygiai toks pat, kaip kruopščiai paruošus patiekalą, bet bijant, kad kiti pasakys „neskanu“.
Šiuo atveju geras įrankis yra tarsi kantrus „virėjo padėjėjas“, galintis padėti jums atsikratyti baimės. Pavyzdžiui, pokalbių programa, tokia kaip Intent, turi integruotą AI realaus laiko vertimą. Galite drąsiai draugauti su žmonėmis visame pasaulyje, o kai užstrigsite ar nežinosite, kaip išreikšti save, AI natūraliai jums padės ir leis pokalbiui sklandžiai tęstis. Tai suteikia jums tikrą „virtuvę“ su saugos tinklu, leidžiančią jums įgyti pasitikėjimo praktikuojantis, o ne pasiduoti iš baimės.
Taigi, nebesinaudokite amžiumi kaip pasiteisinimu.
Jūs nesate nepajėgus išmokti, jums tiesiog reikia pakeisti metodą. Jūsų smegenys nėra surūdijusios; iš tikrųjų tai superkompiuteris su didžiuliu duomenų kiekiu, tik laukiantis, kol bus paleista tinkama programa.
Dabar pamirškite tas storas „receptų knygas“. Įženkite į virtuvę, susiraskite savo pirmąjį tikslą ir pradėkite ruošti pirmąjį savo „pokalbio patiekalą“.