Nebeklauskite „kuri kalba yra sunkiausia išmokti“, klystate jau pačiu klausimu

Daugelis žmonių, prieš pradėdami mokytis kalbos, užstringa prie vieno klausimo: ar mokytis kinų, japonų, ar korėjiečių, kuri iš jų yra sunkiausia?

Žmonės ieško internete įvairių „sudėtingumo reitingų“, stebi, kaip „ekspertai“ analizuoja gramatiką, tarimą, hieroglifus, tarsi spręstų sudėtingą matematikos uždavinį, bandydami apskaičiuoti, kuris kelias reikalauja mažiausiai pastangų.

Tačiau noriu jums pasakyti: šis klausimas nuo pat pradžių yra klaidingas.

Pasirinkti kalbą – tai tas pat, kas pasirinkti kalną, į kurį norite užkopti

Įsivaizduokite, kad mokytis kalbos – tai tas pat, kas pasirinkti kalną, į kurį norite užkopti.

Kažkas jums sako, kad kalnas A yra lygus ir į viršūnę galima užkopti per 600 valandų; kalnas B yra šiek tiek status, reikės 2200 valandų; o kalnas C yra pavojinga viršukalnė, kuriai gali prireikti ir dešimčių tūkstančių valandų.

Ką pasirinktumėte?

Daugelis žmonių intuityviai pasirinks kalną A, nes jis „paprasčiausias“. Tačiau jei jums visiškai nepatinka kraštovaizdis pakeliui į kalną A, nėra žydinčių gėlių, kurios priverstų jūsų širdį suvirpėti, ar gyvūnų, kurie sukeltų smalsumą, ar tikrai galėsite atkakliai įveikti tas 600 valandų? Ko gero, kiekvienas žingsnis atrodys kaip užduoties atlikimas, nuobodus ir ilgas.

Dabar pažvelkime į kalną C. Nors jis aukštas ir pavojingas, saulėtekis ten yra jūsų svajonių vaizdas, o kalno legendos jus žavi. Jūs nekantraujate pamatyti vaizdą nuo viršūnės.

Tuo metu pats kopimas nebebus kankinimas. Jūs su entuziazmu studijuosite maršrutą, mėgausitės kiekvienu prakaito lašu, netgi jausite malonumą iš tų akmenuotų, duobėtų takų. Nes jūsų širdyje yra šviesa, o akyse – kraštovaizdis.

Tikrasis jūsų variklis yra „aistra“, o ne „paprastumas“

Taip pat ir su kalbų mokymusi. Tos šimtai, tūkstančiai valandų, praleistų mokantis, pačios savaime neturi jokios prasmės. Tikrai svarbu yra tai, kas jus palaiko per šį ilgą laiką?

Ar tai korėjietiškos dramos ir K-pop dievaičiai, nuo kurių negalite atplėšti akių? Ar tai japoniška anime ir literatūra, kuri priverčia jūsų kraują užvirti? O gal kinų istorija ir kultūra, kuri jus giliai sužavėjo?

Tai ir yra tikrasis klausimas, kurį turėtumėte užduoti sau.

Nustokite sukti galvą, kurios kalbos tarimas yra sudėtingesnis, o kurios kalbos gramatika – painesnė. Visa tai tėra „reljefas“ kelyje. Kol pakankamai mylite „vaizdą“, visada rasite būdą įveikti kliūtis.

Kai mėgstate grupę ir studijuojate jos dainų tekstus, arba kai norite suprasti filmą ir patys ieškote nežinomų žodžių, mokymasis nustoja būti tiesiog „mokymusi“ ir tampa atradimo džiaugsmu.

Pamatysite, kad tos tūkstančiai valandų, kurios anksčiau atrodė nepasiekiamos, nepastebimai susikaupė, jums žiūrint vieną serialo seriją po kitos ir klausantis dainų po dainų.

Neleiskite „sudėtingumui“ pagrobti jūsų pasirinkimo

Taigi, pamirškite tuos „sudėtingumo reitingus“.

1. Paklauskite savo širdies: Kurios šalies kultūra labiausiai verčia jūsų širdį plakti? Kurios šalies filmai, muzika, maistas ar gyvenimo būdas priverčia jus susijaudinti vien pagalvojus apie tai?
2. Pasirinkite savo aistrą: Tiesiog pasirinkite tą, kuri jums sukelia stipriausius jausmus. Nebijokite, kad ji „sunki“, nes aistra suteiks jums nuolatinės energijos.
3. Mėgaukitės kelione: Paverskite mokymąsi gyvenimo dalimi. Drąsiai pasakykite sau, kad 600 valandų, praleistų žiūrint anime, nėra laiko švaistymas, o įtraukiantis „japonų kalbos praktikavimas“.

Tikrasis atlygis – tai ne dar viena eilutė CV, skelbianti „puikiai moka kažkokią kalbą“, o naujas pasaulis, kurį sau atvėrėte šio proceso metu.

O kai būsite pasirengę pradėti tikrus pokalbius ir norėsite susidraugauti su tos šalies žmonėmis, tokios priemonės kaip Lingogram gali jums padėti. Ji gali versti jūsų pokalbius realiuoju laiku, todėl jums nereikės laukti „tobulos“ dienos – galėsite iškart pradėti mėgautis bendravimo džiaugsmu per kalbų barjerus.

Galiausiai suprasite, kad kalba nėra tvirtovė, kurią reikia „užkariauti“, o tiltas, skirtas „sujungti“.

Dabar iš naujo pasirinkite savo kalną – ne patį žemiausią, o tą, kurio kraštovaizdis yra gražiausias.