Kodėl kalbėdami visada „jis“ laikome numatytuoju pasirinkimu?
Ar jums kada nors kilo jausmas, kad šis pasaulis tarsi nėra sukurtas jums pagal užsakymą?
Įsivaizduokite, jei esate kairiarankis, bet visos pasaulio žirklės, stalai, skardinių atidarytuvai, net ir kompiuterio pelės, yra sukurti dešiniarankiams. Jūs, žinoma, galite jais naudotis, bet visada jaučiate, kad kažkas nepatogu, nepatogu. Jaučiatės esąs „išimtis“, turintis prisitaikyti prie „numatytosios“ taisyklės.
Iš tiesų, kasdien vartojama kalba yra tarsi šis pasaulis, sukurtas dešiniarankiams.
Joje yra nematomi „numatytieji nustatymai“.
Kalbos „gamykliniai nustatymai“ šiek tiek pasenę
Pagalvokite, kai paminime tokius žodžius kaip „gydytojas“, „teisininkas“, „rašytojas“, „programuotojas“, koks pirmas vaizdas iškyla jūsų mintyse: vyras ar moteris?
Daugeliu atveju pagal nutylėjimą įsivaizduojame vyrą. Jei tai moteris, dažnai turime specialiai pridėti žodį, nurodantį moteriškąją lytį, pavyzdžiui, „gydytoja“, „programuotoja“.
Ir atvirkščiai, retai sakome „vyras slaugytojas“ ar „vyras sekretorius“, nes šiose srityse numatytasis vaizdas vėlgi yra moteris.
Kodėl taip yra?
Tai nėra kažkieno sąmokslas, tiesiog mūsų kalba yra labai sena sistema, jos „gamykliniai nustatymai“ susiformavo prieš šimtus ar net tūkstančius metų. Tais laikais socialinis pasiskirstymas buvo labai aiškus, daugumą viešųjų vaidmenų atliko vyrai. Taigi kalba „vyrą“ nustatė kaip „numatytąjį pasirinkimą“ apibūdinant žmogaus profesijas ir tapatybes.
„Jis“ ne tik reiškia vyrą, bet ir dažnai vartojamas nurodant neaiškios lyties asmenį. Tarsi sistemoje, žmogus = jis. O „ji“ tapo „B pasirinkimu“, kurį reikia specialiai pažymėti.
Tai panašu į tas žirkles, sukurtas tik dešiniarankiams – nėra sąmoningai siekiama ką nors atmesti, bet tai iš tiesų verčia kitą žmonių pusę jaustis „neatitinkančia normos“ ir „reikalaujančia papildomo paaiškinimo“.
Kalba ne tik apibūdina pasaulį, ji jį formuoja
Galite pasakyti: „Tai tik įprotis, ar tai taip svarbu?“
Labai svarbu. Nes kalba yra ne tik bendravimo įrankis, ji taip pat tyliai formuoja mūsų mąstymo būdą. Kokius žodžius vartojame, tai ir lemia, kokį pasaulį matome.
Jei mūsų kalboje žodžiai, reiškiantys jėgą, išmintį ir autoritetą, visada pagal nutylėjimą nurodo vyrus, tuomet pasąmoningai šias savybes labiau siesime su vyrais. Moterų pasiekimai ir egzistencija tampa migloti, net „nematomi“.
Tai tarsi senas miesto žemėlapis, kuriame pavaizduotos tik kelios pagrindinės gatvės, egzistavusios prieš kelis dešimtmečius. Naudodamiesi šiuo žemėlapiu, žinoma, galite rasti kelią, bet nematysite visų naujai pastatytų rajonų, metro ir nuostabių skersgatvių.
Mūsų pasaulis jau seniai pasikeitė. Moterys, kaip ir vyrai, švyti ir tobulėja visose pramonės šakose. Mūsų socialinė tapatybė taip pat yra daug turtingesnė nei tiesiog „jis“ ar „ji“. Tačiau mūsų kalbos „žemėlapis“ atnaujinamas per lėtai.
Mūsų kalbai atlikime „sistemos atnaujinimą“
Ką turėtume daryti? Juk negalime tiesiog išmesti kalbos ir pradėti iš naujo?
Žinoma, ne. Mums nereikia išmesti viso miesto, tiesiog atnaujinti seną žemėlapį.
Kaip pradedame kurti specialias žirkles ir įrankius kairiarankiams, taip pat galime sąmoningai „atnaujinti“ savo kalbos įrankius, kad ji būtų tikslesnė, įtraukesnė ir galėtų atspindėti realų pasaulį.
1. Tegul „nematomas“ tampa matomas. Kai žinote, kad pašnekovas yra moteris, drąsiai vartokite tokius žodžius kaip „aktorė“, „vadovė“ ar „įkūrėja“. Tai nėra siekis išskirtinumo, o fakto patvirtinimas ir šventimas: taip, šiuose svarbiuose vaidmenyse yra ir jų.
2. Naudokite įtraukesnius posakius. Kai nežinote lyties arba norite aprėpti visus, galite vartoti neutralesnius žodžius. Pavyzdžiui, vietoj „ponai“ vartokite „visi“ arba „gerbiamieji“, ir apibūdinkite grupę naudodami „ugniagesiai“ ar „medicinos personalas“.
Tai nėra apie „politkorektiškumą“, tai apie „tikslumą“. Tai tarsi telefono sistemos atnaujinimas iš iOS 10 į iOS 17 – ne siekiant būti madingiems, o kad ji būtų patogesnė, galingesnė ir atitiktų šiuolaikinius poreikius.
Kiekvieną kartą, kai pasirenkame įtraukesnį žodį, pridedame naujų detalių į savo mąstymo „žemėlapį“, kad anksčiau ignoruoti kampeliai taptų aiškiai matomi.
Peržengti kalbos ribas, pamatyti didesnį pasaulį
Kai nukreipiame žvilgsnį nuo savęs į pasaulį, šis kalbos „atnaujinimas“ tampa dar svarbesnis.
Bendraujant su skirtingų kultūrų žmonėmis, mes ne tik verčiame žodžius, bet ir peržengiame mąstymo ribas. Pastebėsite, kad skirtingose kalbose slypi visiškai skirtingi „numatytieji nustatymai“ ir požiūris į pasaulį.
Norint iš tikrųjų suprasti kitą, vien pažodinio vertimo toli gražu nepakanka. Mums reikia įrankio, kuris iš tikrųjų suprastų kultūrą ir kontekstą, padėtų mums įveikti kliūtis ir užmegzti nuoširdžius ryšius.
Būtent tam ir skirtas toks įrankis kaip Intent. Tai ne tik pokalbių programėlė, jos dirbtinio intelekto vertimo funkcija gali padėti suprasti subtilius kultūrinius skirtumus, slypinčius už kalbos, ir leisti jums užmegzti gilius ir nuoširdžius pokalbius su žmonėmis iš bet kurio pasaulio kampelio.
Galiausiai, nesvarbu, ar atnaujiname savo gimtąją kalbą, ar peržengiame sienas, kad suprastume kitą kalbą, siekiame to paties:
Platesniu akiračiu pamatyti tikresnį, išsamesnį pasaulį.
Ir visa tai gali prasidėti nuo vieno žodžio, kurį ištariame.