Kodėl, 10 metų mokęsis anglų kalbos, vis dar esi „nebylys“?

Atrodo, kad kiekvienas iš mūsų pažįsta tokį draugą (o galbūt tai esame mes patys): nuo pradinės mokyklos iki universiteto jis niekada nepraleido anglų kalbos pamokų, žodynėlius kalė vieną po kito, o gramatikos taisykles žinojo atmintinai geriau nei savo penkis pirštus. Tačiau susidūrus su užsieniečiu, akimirksniu „netenka amo“, ilgai kankinosi ir išspaudžia tik vieną nepatogų: „Hello, how are you?“

Nejučia klausiame savęs: kodėl, praleidę tiek daug laiko, vis dar negalime gerai išmokti kalbos? Ar neturime kalbos dovanos (talento)? Ne, problema ne jumyse, o mūsų kalbų mokymosi būde.

Jūs neplaukiate, o tik mokotės plaukimo vadovėlį ant kranto

Įsivaizduokite, norite išmokti plaukti.

Tačiau jūsų treneris neveda jūsų į vandenį, o duoda storą knygą „Visapusiška plaukimo teorija“. Jis liepia kasdien klasėje mokytis vandens plūdrumo principų, studijuoti įvairių plaukimo stilių kampų ir jėgos panaudojimo technikų, o tada periodiškai laiko egzaminus, liepia atmintinai parašyti „28 laisvojo stiliaus plaukimo esminius punktus“.

Jūs šią knygą iškalti nuo A iki Z, o teorijos egzaminus išlaikote puikiai kaskart. Tačiau vieną dieną, kai kas nors jus įstumia į vandenį, jūs su siaubu suprantate – jūs visai nemokate plaukti, ir net iškart pradėsite skęsti.

Tai skamba absurdiškai, tiesa?

Tačiau būtent taip dauguma iš mūsų mokosi kalbų mokyklose. Mes ne „naudojame“ kalbą, o tik „studijuojame“ kalbą.

Mes vertiname kalbą kaip mokslą, panašų į fiziką ar istoriją, sutelkdami dėmesį į atmintinai mokymąsi ir egzaminus, tačiau ignoruojame jos esminę funkciją – bendravimą ir ryšį. Esame tarsi tas, kuris išmokęs plaukimo vadovėlį ant kranto, niekada iš tiesų nepajuto vandens temperatūros.

„Trys klasikinio mokymosi spąstai“

Šis „mokymosi plaukti ant kranto“ modelis įstums jus į tris alinančias pinkles:

1. „Nuobodžios“ gramatikos taisyklės

Pamokose praleidžiame daug laiko analizuodami gramatiką, tarsi laboratorijoje tirdami drugelių iškamšas. Mes žinome, kas yra esamasis atliktinis tęstinis laikas, kas yra konjunktyvas, tačiau nežinome, kaip natūraliai juos naudoti realiame pokalbyje.

Tikras kalbos virtuozas remiasi ne taisyklių mokymusi atmintinai, o „kalbos jausmu“ – lygiai taip pat, kaip mes kalbėdami lietuviškai niekada pirmiausia negalvojame apie subjektą, predikatą, objektą, atributą, aplinkybę ir papildinį. Toks kalbos jausmas kyla iš gilaus „pasinėrimo“, lyg plaukikas, instinktyviai jaučiantis vandens tėkmę, o ne skaičiuojantis plūdrumo formules galvoje.

2. „Vėžlio greičio“ mokymosi tempas

Pamokos turi prisitaikyti prie visų, todėl tempas visada varo iš proto lėtai. Mokytojas gali visą savaitę kartoti kelis žodžius, kuriuos supratote jau pirmą dieną.

Tai tarsi treneris, kuris visai plaukimo komandai leidžia mėnesį kartoti tą patį irklavimo judesį. Tiems, kurie jau pasiruošę nerti ir plaukti, tai neabejotinai yra didžiulė kankynė ir laiko švaistymas, ir pamažu jūsų entuziazmas išblėsta.

3. „Atskirtojoje saloje“ esanti praktikos aplinka

Pati mirtiniausia problema yra ta: klasėje beveik neturite tikrų bendravimo partnerių. Jūsų klasiokai, kaip ir jūs, bijo suklysti, verčia sakinius su gimtosios kalbos mąstymu. Jūsų pokalbiai labiau primena mokytojo užduoties atlikimą, o ne nuoširdų bendravimą.

Kai surenkate drąsą pasakyti autentiškesnį, sudėtingesnį sakinį, atsako jums gali būti ne įvertinimas, o sumišęs klasiokų žvilgsnis, o gal net verčiantis akis atsakymas: „Kalbėk suprantamai!“ Ilgainiui, jūs verčiau išliksite tylūs.

Kaip ištrūkti iš spąstų ir iš tiesų „nerti į vandenį“?

Taigi, kaip mums išbristi iš šios aklavietės ir išmokti iš tiesų „plaukti“?

Atsakymas paprastas: Raskite savo „baseiną“ ir įšokite į jį.

Nustokite būti tik kalbos „tyrėjais“ ir pradėkite būti kalbos „naudotojais“. Paverskite kalbą iš nuobodaus mokslo į įdomų įrankį, tiltą, jungiantį su pasauliu.

• Pakeiskite gramatikos knygas mėgstamomis dainomis. Daug klausydamiesi, pastebėsite, kad „teisingos“ išraiškos pačios ateis į jūsų protą.
• Pakeiskite pratybų sąsiuvinius geru filmu. Išjunkite subtitrus ir pabandykite pajusti tikras emocijas ir kontekstą.
• Paverskite žodžių mokymąsi tikru bendravimu. Atminkite, galutinis kalbos tikslas yra bendrauti su „žmonėmis“, o ne su „knygomis“.

Žinau, lengva pasakyti, sunku padaryti. Aplink mus nėra tiek daug užsieniečių, ir neturime galimybės praktikuoti kalbėjimo bet kada ir bet kur. Bijome klysti, bijome nepatogumo.

Laimei, technologijos mums suteikė puikų sprendimą.

Įsivaizduokite, jei kišenėje turėtumėte „asmeninį baseiną“? Vietą, kur galėtumėte saugiai ir lengvai bendrauti su gimtakalbiais iš viso pasaulio bet kada ir bet kur. Čia jums nereikės jaudintis dėl klaidų, nes dirbtinis intelektas, kaip jūsų asmeninis treneris, realiuoju laiku jums padės koreguoti ir versti, suteikdamas visišką pasitikėjimą savimi.

Tai būtent tai, ką daro Intent. Tai ne tik pokalbių įrankis, bet ir kalbos „baseinas“, sukurtas specialiai jums. Jis leidžia jums praleisti visas nuobodžias teorijas ir pereiti tiesiai prie esminės dalies – prasmingo pokalbio su realiais žmonėmis.

Su tokia priemone kaip Intent galite lengvai rasti prancūzą, su kuriuo pakalbėtumėte apie filmus, arba paklausti amerikiečio apie naujausią žargoną. Kalba nebebus egzamino užduotis, o raktas į pasaulio pažinimą ir draugų įgijimą.

Nustokite blaškytis krante.

Geriausias laikas mokytis kalbos yra dabar. Pamirškite taisykles ir egzaminus, kurie jums kelia galvos skausmą, raskite žmogų ar dalyką, kuris jus tikrai domina, ir drąsiai ištarkite pirmąjį sakinį.

Pamatysite, kad kai kalba grįš prie savo bendravimo esmės, ji visai nebus sunki, o atvirkščiai – kupina džiaugsmo.

Nerkite į vandenį dabar, pasaulis jūsų laukia.