Atsisveikinkite su kalimu atmintinai! Šis metodas padės jums per tris minutes visiškai perprasti japonų kalbos dalelytes

Jūs, pradedantysis japonų kalbos studentas, ar jums irgi dažnai kyla toks jausmas: žodžius moku, bet kodėl niekaip negaliu sudėlioti viso sakinio?

Žiūrint į tas mažytes は、が、を、に, galva ima suktis. Jos atrodo tarsi išdykusios mažos dvasios, lakstančios po sakinį ir verčiančios jus pasimesti. Daugelis jums sako, kad tai japonų kalbos „klijai“, skirti sujungti sakinius. Bet toks paaiškinimas nieko nepaaiškina, tiesa?

Šiandien pakeiskime mąstymo būdą. Pamirškite tuos sudėtingus gramatikos terminus – aš papasakosiu jums trumpą istoriją, kuri padės jums visiškai suprasti, kas iš tikrųjų yra japonų kalbos dalelytės.

Įsivaizduokite japonų kalbos sakinį kaip vakarėlį

Įsivaizduokite, kad dalyvaujate dideliame įmonės vakarėlyje.

Žmonės vakarėlyje yra tie japonų kalbos žodžiai, kuriuos išmokote: aš (私)、sušis (寿司)、valgyti (食べる).

Jei šie žmonės tiesiog atsitiktinai stovėtų, jaustumėtės labai sumišę. Kas yra kas? Kas su kuo susijęs? Kas yra pagrindinis veikėjas?

O japonų kalbos dalelytės yra „vardo kortelės“, kurias kiekvienas nešioja ant krūtinės.

Ši vardo kortelė aiškiai nurodo kiekvieno asmens tapatybę ir vaidmenį, užtikrindama tvarką visame vakarėlyje.

Panagrinėkime paprasčiausią sakinį: Aš valgau sušį.

私 は 寿司 を 食べる。 (watashi wa sushi o taberu)

Šiame vakarėlyje:

• 私 (aš) užsidėjo は (wa) vardo kortelę. Šioje vardo kortelėje parašyta: „Vakarėlio pagrindinis veikėjas“. Ji visiems sako, kad šis pokalbis šiandien sukasi apie „mane“.
• 寿司 (sušis) užsidėjo を (o) vardo kortelę. Jo tapatybė yra: „Objektas, į kurį nukreiptas pagrindinio veikėjo veiksmas“. Šiuo atveju, tai yra valgomas objektas.
• 食べる (valgyti) yra pagrindinis įvykis, vykstantis vakarėlyje. Japonų kalboje svarbiausi įvykiai visada atskleidžiami paskutiniai.

Štai, kai tik uždedate „vardo kortelę“ kiekvienam žodžiui, jų vaidmenys tampa akivaizdūs. Jums nebereikia spėlioti, kas yra veiksnys, o kas – papildinys, remiantis žodžių tvarka, kaip anglų kalboje. Todėl japonų kalbos žodžių tvarka gali būti lankstesnė, nes „vardo kortelės“ jau aiškiai apibrėžia santykius.

Du labiausiai painiavą keliantys vakarėlio asmenys: は (wa) ir が (ga)

Gerai, dabar pasirodo du labiausiai painiavos keliantys vakarėlio dalyviai: は (wa) ir が (ga). Jų vardo kortelės atrodo labai panašios, abi atrodo kaip „pagrindiniai veikėjai“, tačiau jų funkcijos visiškai skiriasi.

は (wa) yra „pokalbio temos pagrindinis veikėjas“. Jos funkcija yra nustatyti bendrą pokalbio kontekstą. Kai sakote 私 は (watashi wa), iš tikrųjų sakote visiems: „Gerai, kita tema bus apie mane.“

が (ga) yra „dėmesio objektas po prožektoriumi“. Jos funkcija yra pabrėžti naują arba pagrindinę informaciją.

Grįžkime į vakarėlio vietą. Kažkas jūsų paklausia: „Ką mėgstate valgyti?“

Šio klausimo „pokalbio temos pagrindinis veikėjas“ jau aiškus – tai „jūs“. Todėl atsakydami nebereikia kartoti 私 は. Jums tereikia nukreipti prožektorių į tai, kas jums patinka.

寿司 が 好きです。 (sushi ga suki desu) „(Aš mėgstu) sušį.“

Čia が (ga) yra tarsi tas prožektorius, tiksliai apšviečiantis „sušį“, sakantis pašnekovui, kad tai yra atsakymo esmė.

Apibendrinant:

• Naudokite は pristatyti vakarėlio pagrindinį veikėją: „Sveiki visi, šiandien pakalbėsime apie mane (私 は).“
• Naudokite gą apšviesti pagrindinius veikėjus ar informaciją istorijoje: „Iš visų mano pomėgių, būtent sportas (運動 が) mane labiausiai džiugina.“

Supratę šį skirtumą, įvaldysite esminę japonų kalbos bendravimo esmę.

Kaip iš tiesų įsisavinti šias „vardo korteles“?

Taigi, kitą kartą, pamatę ilgą japonų kalbos sakinį, nebesibaiminkite.

Nematykite to kaip krūvos beprasmiškų simbolių, bet vertinkite tai kaip gyvą vakarėlį. Jūsų užduotis – rasti kiekvieno žodžio „vardo kortelę“, ir tada išsiaiškinti jų vaidmenį vakarėlyje.

• Pamatę は, žinote, kad tai pokalbio temos pagrindinis veikėjas.
• Pamatę を, žinote, kad tai veiksmo objektas.
• Pamatę に arba で, žinote, kad tai vakarėlio „laikas“ arba „vieta“.

Šis mąstymo būdas nuobodų gramatikos mokymąsi pavers įdomiu galvosūkio žaidimu.

Žinoma, geriausias būdas vis dar yra daug praktikuotis tikrame vakarėlyje. Bet ką daryti, jei bendraujant su realiais žmonėmis bijote suklysti naudojant „vardo kortelę“ ir sukelti juoką?

Tokiu atveju, technologijos gali tapti jūsų geriausiu praktikos partneriu. Pavyzdžiui, pokalbių programėlė, tokia kaip Intent, turi integruotą dirbtinio intelekto realaus laiko vertimą, leidžiančią jums be streso bendrauti su japonų tautybės žmonėmis iš viso pasaulio. Galite drąsiai naudoti šias dalelytes – net jei suklysite, iš karto pamatysite, kaip sako kitas asmuo, ir pamažu mokysitės autentiško jų „vardo kortelių“ naudojimo būdo. Tai tarsi turėti asmeninį gidą vakarėlyje, kuris bet kada pasakys jums kiekvieno vaidmenį.

Kalba nėra disciplina, kurią reikia mokytis atmintinai, tai – „santykių“ menas.

Nuo šiandien nebesvarstykite dalelyčių kaip gramatikos naštos. Vertinkite jas kaip „vardo korteles“, priskiriančias žodžiams vaidmenis. Kai galėsite iš karto įžvelgti kiekvieno žodžio vaidmenį sakinio vakarėlyje, suprasite, kad japonų kalba ne tik nėra sunki, bet ir kupina loginio grožio.