Nustokite versti save „mąstyti užsienio kalba“! Galbūt nuo pat pradžių neteisingai supratote metodą

Ar girdėjote tokį patarimą: „Mokydamiesi užsienio kalbos, neverskite jos savo galvoje! Mąstykite tiesiogiai ta kalba!“

Lengva pasakyti, bet daugumai žmonių tai prilygsta reikalavimui nubėgti maratoną dar neišmokus vaikščioti – nieko daugiau, išskyrus nusivylimą, nebus pasiekta. Mūsų smegenys jau seniai priprato suprasti pasaulį gimtąja kalba, o priverstinis „išjungimas“ – tai tarsi vairavimas užrištomis akimis tamsoje, kai negali pajudėti nė per žingsnį.

Bet kas, jei pasakyčiau, kad tas „blogas įprotis“, kuris jus kankino – vertimas galvoje – iš tikrųjų yra pats galingiausias jūsų slaptas ginklas gerai išmokti užsienio kalbos?

Įsivaizduokite kalbos mokymąsi kaip nepažįstamo miesto tyrinėjimą

Pakeiskime požiūrį.

Mokytis naujos kalbos – tai tarsi būti numestam į nepažįstamą miestą, kuriame niekada nebuvote. Pavyzdžiui, Paryžių. O jūsų gimtoji kalba yra jūsų gimtasis miestas, kuriame užaugote ir kurį pažįstate geriau nei bet ką kitą.

Gimtiniame mieste net užsimerkę žinote, kur veda kiekviena gatvė. Tačiau Paryžiuje kiekvienas gatvės ženklas, kiekvienas pastatas jums yra naujas, beprasmis simbolis. Ką darytumėte tokiu atveju?

Ar išmestumėte žemėlapį, klajotumėte be tikslo „pagal nuojautą“ ir tikėtumėtės, kad „panirdami“ išmoksite orientuotis?

Žinoma, kad ne. Pirmas dalykas, kurį padarytumėte, būtų išsiimti telefoną ir atsidaryti žemėlapį.

Vertimas – tai jūsų žemėlapis tame nepažįstamame mieste.

Jis jums pasako, kad „Rue de Rivoli“ – tai Rivoli gatvė; „Tour Eiffel“ – Eifelio bokštas. Žemėlapis (vertimas) sujungia nepažįstamus simbolius su jau žinomais dalykais, ir miestas jums pradeda įgyti prasmę. Be šio žemėlapio matytumėte tik krūvą nesuprantamų raidžių ir garsų, greitai pasiklystumėte ir pasiduotumėte.

Tai yra svarbiausia kalbos mokymosi koncepcija: „suprantamas įvestis“. Pirmiausia turite „suprasti žemėlapį“, kad galėtumėte pradėti „tyrinėti miestą“.

Nuo „žiūrėjimo į žemėlapį“ iki „žemėlapio turėjimo mintyse“

Žinoma, niekas nenori visą gyvenimą vaikščioti įsmeigęs akis į žemėlapį. Mūsų galutinis tikslas yra įsidėmėti visą miesto žemėlapį, kad galėtume laisvai judėti kaip vietiniai gyventojai. Kaip tai padaryti?

Svarbiausia – protingai naudotis savo žemėlapiu.

1. Nuo taško prie linijos, sniego gniūžtės principu: Kai žemėlapyje sužinote Eifelio bokšto vietą, galite pradėti tyrinėti aplinkines gatves. Pavyzdžiui, pastebite šalia esančią gatvę pavadinimu „Avenue Anatole France“, pasitikrinate žemėlapyje ir sužinote jos pavadinimą. Kitą kartą atvykę, pažinsite ne tik bokštą, bet ir šią gatvę. Tai yra „i+1“ mokymosi metodas – prie jau žinomų dalykų (i) pridedate šiek tiek naujų žinių (+1). Kuo daugiau žodžių ir sakinių žinote, tuo didesnė ir greitesnė tampa jūsų sniego gniūžtė tyrinėjant naujas sritis.

2. Saugokitės „spąstų“ žemėlapyje: Žemėlapiai labai naudingi, bet kartais gali ir suklaidinti. Pavyzdžiui, paklausiate prancūzo draugo, kaip pasakyti „Aš tavęs pasiilgau“, ir jis jums atsako „Tu me manques“. Jei tiesiogiai verstumėte pažodžiui pagal žemėlapį, tai taptų „Tu man trūksti“, o tai visiškai kitaip logiškai skamba. Panašiai, jei amerikietis jums pasako „We've all been there“, žemėlapis gali nurodyti „Mes visi ten buvome“, bet tikroji jo prasmė yra „Aš tai patyriau, aš tave suprantu“.

   Tai primena mums, kad kalba nėra tik žodžių krūva; už jos slypi unikali kultūrinė logika. Žemėlapis gali padėti rasti kelią, tačiau vietinę kultūrą ir papročius reikia pajusti širdimi.

Tikra „mąstymo užsienio kalba“ paslaptis – leisti tai tapti instinktu

Taigi, kaip galiausiai nusimesti žemėlapį ir pasiekti, kad „žemėlapis būtų mintyse“?

Atsakymas yra: Tikslingai praktikuotis, kol tai taps refleksu.

Tai skamba labai panašiai į kalimą atmintinai, bet yra visiškai skirtinga. Kalimas atmintinai – tai išmokti dialogus iš knygų, o mes turime aktyviai „versti“ dažniausiai naudojamas ir instinktyviausias mintis iš gimtosios kalbos į užsienio kalbą, o tada garsiai jas ištarti.

Pavyzdžiui, jūsų galvoje šmėsteli mintis: „Tai štai kaip!“ Nepraleiskite jos! Iš karto pasitikrinkite žemėlapį (išverskite), o, angliškai tai būtų „Oh, that makes sense!“ Tada pakartokite kelis kartus.

Šis procesas yra tarsi jūsų smegenyse, kiekvienai gimtojo miesto gatvei, rasti atitinkamą maršrutą Paryžiaus žemėlapyje ir pakartotinai juo nueiti kelis kartus. Pirmą kartą jums reikės žiūrėti į žemėlapį; dešimtą kartą jums gali prireikti tik žvilgtelėti; tačiau po šimtojo karto, kai norėsite nuvykti į tą vietą, jūsų kojos natūraliai nuves jus ten.

Tada jums nebereikės „versti“. Nes ryšys jau užmegztas, o reakcija tapo instinktu. Tai ir yra tikroji „mąstymo užsienio kalba“ prasmė – tai ne mokymosi pradžia, o tikslingos praktikos pabaiga.

Tyrinėjant šį „kalbos miestą“, ypač kai sukaupiate drąsą bendrauti su „vietiniais“, neišvengiamai susidursite su akimirkomis, kai užsikertate ar ko nors nesuprantate. Tokiais momentais būtų puiku turėti su savimi išmanųjį gidą.

Būtent čia gali pasitarnauti tokia priemonė kaip Lingogram. Tai tarsi pokalbių programėlė su integruotu dirbtinio intelekto realaus laiko vertimu, kuri, bendraujant su užsienio draugais, gali iškart padėti „iššifruoti žemėlapį“, leisdama sklandžiai bendrauti ir akimirksniu išmokti autentiškiausių posakių. Ji leidžia jums pasitikint savimi tyrinėti tikruose pokalbiuose ir nesibaiminti visiškai pasiklysti.

Taigi, nebesijauskite kalti dėl „vertimo galvoje“.

Drąsiai priimkite tai. Laikykite jį patikimiausiu savo žemėlapiu ir naudokite jį, kad pažintumėte šį naują pasaulį. Jei naudosite jį protingai ir tikslingai, vieną dieną pamatysite, kad jau seniai išmetėte žemėlapį ir ramiai vaikštote po šį nuostabų kalbos miestą.