Nustokite bėgioti maratoną sprinto greičiu: Kodėl mokantis užsienio kalbos visada „pradedi ir meti“?

Kasmet iškilmingai duodame sau naujus pažadus: „Šiemet būtinai išmoksiu japonų kalbos!“ „Atėjo laikas prisiminti prancūzų kalbą!“

Nusiperkate visiškai naujų vadovėlių, atsisiunčiate keliolika programėlių, užsidegus entuziazmu kasdien po tris valandas intensyviai mokotės. Pirmą savaitę jaučiatės tarsi kalbos genijus.

Ir tada... daugiau nieko nebebuvo.

Darbas užgriūna, draugai pasikviečia, gyvenimas, tarsi nevaldomas sunkvežimis, sutriuškina jūsų tobulą mokymosi planą į šipulius. Žiūrite į dulkinamus vadovėlius, o širdis pilna nusivylimo: „Kodėl mano entuziazmas visada būna tik „trijų minučių“?“

Neskubėkite savęs kaltinti. Problema ne jūsų valios trūkume, o tame, kad nuo pat pradžių netinkamai panaudojote jėgas.

Kodėl jūsų „sporto planai“ visada žlunga?

Pakeiskime scenarijų. Kalbų mokymasis iš tiesų labai panašus į sportą.

Daugelis žmonių įsigyja sporto klubo narystę puoselėdami fantazijas, kad per mėnesį išugdys tvirtą pilvo presą. Pirmą savaitę jie kasdien eina, kilnoja svorius, bėgioja ir treniruojasi iki išsekimo. Koks rezultatas? Jaučia raumenų skausmą, o svarstyklių parodymai beveik nekinta. Užplūsta didžiulis nusivylimas, ir sporto klubo narystė nuo to laiko tampa tik galimybe pasinaudoti dušu.

Ar tai skamba pažįstamai?

Tai yra didžiausia mūsų klaida mokantis užsienio kalbų: mes visada norime bėgti maratoną sprinto greičiu.

Trokštame greitų rezultatų, norime stebuklingų pokyčių, kai „viskas aišku iš karto“, tačiau ignoruojame patį procesą. Tačiau kalba nėra kaip užsakytas maistas, kurį gauni iškart. Ji labiau primena sveiką gyvenimo būdą, kuriam reikia kantrybės ir nuolatinio puoselėjimo.

Tikrai sėkmingi kalbų besimokantieji žino vieną paslaptį: jie mėgaujasi „sprinto“ teikiamu malonumu ir supranta „bėgimo ristele“ (jogging) tvarumą.

Pirmas žingsnis: Priimkite „sprinterinio“ etapo malonumą

Įsivaizduokite, kad norėdami atostogauti pajūryje, mėnesį prieš tai pradedate intensyviai sportuoti. Šiame etape turite aiškų tikslą ir esate pilni motyvacijos. Toks didelio intensyvumo „sprintas“ yra labai veiksmingas, leidžiantis per trumpą laiką pamatyti akivaizdžius pokyčius.

Mokantis kalbų yra lygiai taip pat.

• Ruošiatės keliauti? Puiku, skirkite dvi savaites intensyviai mokytis šnekamosios kalbos kelionėms.
• Staiga „užsikabinote“ už korėjietiškos dramos? Kalkite geležį, kol karšta – išmokite visas klasikines frazes iš jos.
• Turite laisvą savaitgalį? Susiorganizuokite „panardinimo į kalbą dieną“: išjunkite viską kinų kalba, klausykitės, žiūrėkite ir kalbėkite tik norima kalba.

Šie „sprinto etapai“ (Speedy Gains) suteikia didžiulį pasiekimų jausmą ir teigiamą grįžtamąjį ryšį, leidžiantį jaustis „Aš galiu!“. Jie yra tarsi mokymosi kelio motyvacijos injekcija.

Tačiau svarbiausia yra suprasti: niekas negali nuolat bėgti sprinto greičiu. Ši būsena nėra tvari. Kai „sprinto etapas“ baigiasi ir gyvenimas grįžta į įprastas vėžes, tada prasideda tikrasis iššūkis.

Antras žingsnis: Sukurkite savo „bėgimo ristele“ ritmą

Dauguma žmonių po „sprinto“ visiškai pasiduoda, nes negali palaikyti didelio intensyvumo. Jie galvoja: „Jei negaliu mokytis po tris valandas kasdien, tai geriau visai nesimokyti.“

Tai yra labiausiai gaila.

Sporto meistrai žino, kad po „velniškų treniruočių“ dar svarbiau yra du ar tris kartus per savaitę išlaikyti reguliarius užsiėmimus. Tai yra raktas į figūros ir sveikatos palaikymą.

Mokantis kalbų yra lygiai taip pat. Jums reikia sukurti tvarų „stabilų augimo“ (Steady Growth) modelį. Šio modelio esmė yra ne „daug“, o „stabiliai“.

Kaip susikurti savo „bėgimo ristele“ ritmą?

1. Didelius tikslus suskaidykite į „kasdienius mažus malonumus“. Niekada negalvokite „Noriu laisvai kalbėti“, šis tikslas per toli. Verčiau pakeiskite jį: „Šiandien duše paklausysiu vokiškos dainos“ arba „Šiandien eidamas į darbą programėle įsiminsiu 5 naujus žodžius“. Šios mažos užduotys yra lengvos, neskausmingos ir suteikia greitą pasitenkinimą.

2. Mokymąsi įtalpinkite į kasdienes spragas. Jums nereikia kasdien skirti viso laiko. 10 minučių laukiant metro, 15 minučių per pietų pertrauką, 20 minučių prieš miegą... Šios „laiko kišenės“ kartu sudėjusios turi stulbinančios energijos. Gerai jas išnaudojus, mokymasis netaps našta.

3. „Praktiką“ paverskite „pokalbiu“. Vienas didžiausių kalbų mokymosi barjerų yra baimė prabilti, baimė klysti, baimė jaustis nepatogiai. Visada manome, kad turime būti tobuli, kad galėtume bendrauti su žmonėmis. Bet kas, jei yra įrankis, leidžiantis be jokio spaudimo tikrus pokalbius su žmonėmis iš viso pasaulio?

   Būtent tai yra Intent pokalbių programėlės žavesys. Joje integruotas galingas dirbtinio intelekto realaus laiko vertimas. Kai užstringate arba nežinote, kaip pasakyti, dirbtinis intelektas padės jums kaip asmeninis vertėjas. Tai paverčia kalbos bendravimą iš baisaus „šnekamosios kalbos egzamino“ į lengvą ir smagų pokalbį su naujais draugais. Galite natūraliausioje būsenoje formuoti kalbos jausmą ir didinti pasitikėjimą savimi.

Nustokite save kritikuoti, tiesiog pakeiskite ritmą ir tęskite

Taigi, nebesijauskite kalti, kad negalite „ištverti“ ir kasdien sunkiai mokytis.

Sėkmės paslaptis slypi ne greityje, o ritme.

Supraskite savo mokymosi etapą: Ar dabar esu „sprinto“ etape, ar „bėgimo ristele“ etape?

• Kai turite laiko ir motyvacijos, spurkite iš visos širdies.
• Kai gyvenimas užimtas, persijunkite į bėgimo ristele režimą ir palaikykite minimalų kontaktą (su kalba).

Nustokite dalyvauti gyvenimo maratone, tarsi tai būtų sprintas. Atsipalaiduokite, raskite sau patogų ritmą ir mėgaukitės vaizdais pakeliui. Nors to nepastebėjote, jau nuėjote taip toli.