Tavo anglų kalba nėra tokia bloga, tu tiesiog pasigavai netinkamą „žaidimo praėjimo gidą“
Ar esi kada nors patyręs kažką panašaus?
Mokęsis anglų kalbos dešimtmetį ar ilgiau, perskaitęs krūvas žodynų, peržiūrėjęs daugybę amerikietiškų serialų. Klasėje ar programėlėse praktikuodamasis kartoti frazes, jautiesi puikiai. Tačiau vos atsidūrus realioje situacijoje, ar tai būtų darbo pokalbis, ar kava užsienyje, tik atvėrus burną – protas užstringa, o visi išmokti žodžiai ir ištreniruoti sakiniai tiesiog dingsta.
Tą akimirką išties pradedi abejoti gyvenimo prasme. Atrodo, kad visos pastangos, sugaištos per tiek metų, nuėjo veltui.
O kas, jei pasakyčiau, kad problema visai ne tame, jog tu „nepakankamai stengiesi“ ar „neturi lingvistinių gabumų“?
Tu neprastai moki anglų kalbą, tu tiesiog nori naujoko kaimelio įranga mesti iššūkį maksimalaus lygio „Didžiajam Bosui“.
Į kiekvieną pokalbį žvelk kaip į „žaidimo įveikimą“
Pakeiskime požiūrį. Nustok žiūrėti į kalbėjimą angliškai kaip į „mokslo dalyką“, įsivaizduok tai kaip žaidimą, kuriame reikia įveikti lygius.
Kiekvienas realus pokalbio scenarijus – užsakymas „Starbucks“, susitikimas su kolegomis užsieniečiais, dalyvavimas tarptautiniame vakarėlyje – yra visiškai naujas „lygis“.
Kiekvienas lygis turi savo unikalią „žemėlapį“ (aplinkos atmosferą), „NPC“ (žmonės, su kuriais kalbi), „užduočių daiktus“ (pagrindinius žodžius) ir „standartinius veiksmus“ (dažnai vartojamas frazes).
O anglų kalba, kurią mokėmės mokykloje, geriausiu atveju buvo „naujoko pamoka“. Ji išmokė tave pagrindinių operacijų, bet nedavė jokio konkretaus lygio „praėjimo gido“.
Todėl, kai įžengi į naują lygį plikomis rankomis, jaustis sutrikusiam ir nežinoti, ką daryti, yra visiškai normalu.
Anksčiau man taip pat buvo. Universitete dirbau restorane, kuriame buvo daug užsieniečių klientų. Nors studijavau anglų kalbą, susidūręs su klientais, visiškai nežinojau, kaip „mandagiai“ priimti užsakymą, kaip pristatyti vyno sąrašą, kaip atsiliepti į rezervacijos skambučius anglų kalba. Vadovėliuose įgytos žinios čia tiesiog buvo bevertės.
Kol galiausiai supratau, kad man reikia ne daugiau „anglų kalbos žinių“, o konkretaus, tik šiam restoranui skirto „praėjimo gido“.
Tavo asmeninis „praėjimo gidas“ – vos keturi žingsniai
Pamiršk sunkią „anglų kalbos mokymosi“ naštą. Nuo šiandien darysime tik vieną dalyką: ruošime asmeninį gidą kitam „lygiui“, su kuriuo tau teks susidurti.
Pirmas žingsnis: Žemėlapio žvalgyba (Observe)
Patekus į naują aplinką, neskubėk kalbėti. Pirmiausia tapk „stebėtoju“.
Klausykis, ką kalba aplinkiniai „NPC“? Kokius žodžius jie vartoja? Koks yra pokalbio eiga? Tai lyg prieš žaidžiant žaidimą, peržiūrėti žemėlapį ir Boso judesių demonstraciją.
Restorane pradėjau atidžiai klausytis, kaip kiti patyrę kolegos bendrauja su klientais. Kaip jie pasisveikina? Kaip rekomenduoja patiekalus? Kaip sprendžia skundus?
Antras žingsnis: Įrangos rinkimas (Vocabulary)
Remdamasis savo stebėjimais, sudaryk svarbiausią šio „lygio“ „įrangą“ – tai yra dažnai vartojamus žodžius.
Tuo metu pirmiausia išsiaiškinau ir išmokau visus patiekalų pavadinimus, ingredientus, padažus (pavyzdžiui, rozmarinas, medaus ir garstyčių padažas, majonezas) iš meniu. Tai buvo mano galingiausi „ginklai“ šiame lygyje.
Jei ketini eiti į darbo pokalbį technologijų įmonėje, tavo „įranga“ gali būti tokie žodžiai kaip AI, „data-driven“, „synergy“, „roadmap“.
Trečias žingsnis: Veiksmų numatymas (Scripting)
Užsirašyk labiausiai tikėtinus pokalbius šiame scenarijuje, lyg rašytum scenarijų. Tai bus tavo „veiksmų sąrašas“.
Pavyzdžiui, restorane aš paruošiau įvairius „scenarijus“:
- Jei klientas su vaikais: „Ar reikia vaikiškų stalo įrankių/kėdutės?“ „Ar vaikas užsisakys atskirą vaikišką patiekalą, ar valgys kartu su suaugusiaisiais?“
- Jei klientai – pora pasimatyme: „Turime gėrimų be kofeino…“ „Štai keletas patiekalų, kurių tekstūra yra minkštesnė…“
- Bendrieji klausimai: „Tualetas ten.“ „Priimame grynuosius pinigus ir mokėjimo korteles.“ „Šiuo metu pilna, gali tekti laukti apie 20 minučių.“
Ketvirtas žingsnis: Imitacinis treniravimasis (Role-Playing)
Namie kalbėkis su savimi. Vaidink du vaidmenis, išbandydamas ką tik parašytą „scenarijų“ nuo pradžios iki galo.
Tai gali skambėti kvailai, bet poveikis stulbinantis. Tai lyg „treniruočių aikštelėje“ iki tobulybės išmokti judesių derinį.
Kai būsi paruošęs visus šiuos „gidus“, kitą kartą įžengęs į tą patį „lygį“, nebebūsi tas panikuojantis naujokas. Jausiesi ramus, tarsi sakytum „esu pasiruošęs viskam“, ir netgi šiek tiek lauksi, norėdamas greičiau išbandyti savo treniruočių rezultatus.
Nebijok, drąsiai „įveik lygius“
„O kas, jei pašnekovas pasakys kažką, ko nėra mano scenarijuje?“
Nepanikuok. Įsidėmėk, ką pasakė pašnekovas, o grįžęs namo, įtrauk tai į savo „gido biblioteką“. Tavo gidas tobulės, o tavo „kovinė galia“ taip pat stiprės.
„Ką daryti, jei mano tarimas ir gramatika nėra tobuli?“
Kalbos esmė yra bendravimas, ne egzaminas. Kol pašnekovas gali suprasti tavo mintį, tu jau „įveikei lygį“. Likusios detalės gali būti pamažu tobulinamos per būsimus „lygių įveikimus“.
Šis metodas didelį ir neaiškų tikslą „išmokti gerai anglų kalbą“ suskaido į aiškias, įgyvendinamas „lygių įveikimo užduotis“. Tai pašalina baimę ir suteikia kontrolės jausmą.
Jei nori rasti saugesnę „treniruočių aikštelę“ arba ruošdamasis „gidui“ tau reikia asmeninio trenerio, gali išbandyti įrankį Intent. Tai pokalbių programėlė su integruotu AI vertimu, leidžianti be streso bendrauti su draugais visame pasaulyje. Kai užstringi, realaus laiko vertimas gali tau padėti; o ruošdamasis savo „pokalbio scenarijui“, gali ja greitai patikrinti, ar tavo išsireiškimai skamba natūraliai.
Tai tarsi „išmanusis partneris“ tavo lygių įveikimo kelyje, padedantis tau greičiau pakilti į aukštesnį lygį ir įveikti monstrus.
Kitą kartą, kai reikės bendrauti angliškai, nebegalvok „Ar mano anglų kalba pakankamai gera?“
Paklausk savęs: „Ar esu pasiruošęs šio lygio gidui?“